Vienas labiausiai pastebimų „tūkstantmečio“ vaikų išskirtinumų – aktyvus naudojimasis išmaniosiomis technologijomis. O šias technologijas kuriančioms kompanijoms tai – ir iššūkis, ir galimybė. Pavyzdžiui, bendrovė „Huawei“ netgi steigia atskirus dizaino centrus ir analizuoja madingiausias spalvas siekdama kurti jaunimui patrauklius telefonus. Tuo metu Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė teigia, kad išmanieji telefonai užima vis svarbesnę jaunimo gyvenimo dalį ir netgi tampa vienu svarbiausių jų poreikių, kurio vietą verta bandyti suprasi ir įvertinti.

Be išmaniojo telefono – nė iš vietos

„Tenka pripažinti, kad išmanieji telefonai jaunajai kartai yra labai svarbūs. Ir, beje, kuo žmogus jaunesnis, tuo ta reikšmė yra didesnė. Jau dabar stebima, kad kai kurie vos 8 mėnesių sulaukę kūdikiai, pamatę telefoną, bando pirštu braukti per ekraną. Jau tokiame ankstyvame amžiuje pirminė išmokta bendravimo su technologija reakcija yra braukimas, o ne mygtukų spaudymas. Apskritai, sunku kol kas įvertinti, bet gali būti, kad net jaunosios kartos neuroninės jungtys formuojasi kitaip, nei ankstesnių kartų“, – pastebi psichologė.

Jaunimui išmanieji telefonai tapo tokia integralia savęs išreiškimo ir bendravimo dalimi, kad jų turėjimas yra kone egzistencinis poreikis.

Anot D. Balčiūnienės, natūralu, kad išmanieji telefonai jaunimui yra svarbesni nei jų tėvams. Vyresnės kartos atstovai užaugo be jų, jiems naujosios kartos telefonai yra tiesiog kitokia paprastesnių telefonų forma. Tuo metu jaunimas augo būtent su šia technologija, jų suvokimas apie telefono funkcijas ir teikiamą naudą susiformavo būtent su išmaniaisiais.

„Jaunimui išmanieji telefonai tapo tokia integralia savęs išreiškimo ir bendravimo dalimi, kad jų turėjimas yra kone egzistencinis poreikis. Jie užaugo laikais, kai įsivaizduoti gyvenimo be išmaniojo telefono buvo beveik neįmanoma. Jeigu pažvelgsime į telefoną, kaip prietaisą, anksčiau jis tiesiog atlikdavo bazinę susisiekimo funkciją, tačiau dabar tai yra kone kišenėje telpantis nešiojamas superkompiuteris iš senesnių mokslinės fantastikos knygų. Jaunoji karta per daug gerai žino šių prietaisų galimybes, kad net nepagalvotų apie grįžimą atgal“, – pastebi pašnekovė.

Nuo susisiekimo iki savirealizacijos

„Visi žmonės, galvodami apie savirealizaciją, sau gali užduoti kelis klausimus. Kaip aš jaučiuosi? Ko aš noriu? Ką aš galiu? Šie klausimai yra ir labai paprasti, ir kartu sudėtingi. Jie mus lydi visą gyvenimą, tačiau tampa ypatingai svarbūs pereinamaisiais amžiaus tarpsniais, išgyvenant krizes, renkantis gyvenimo kelią. Savirealizacija – tai ir poreikis, ir būsena, kai žmogus jaučiasi įgyvendinantis savo norus bei gebėjimus, ir tuo pat metu junta pasitenkinimą bei prasmę. Sportas, menas, savanoriavimas – viskas gali tapti savęs išraiškos forma, mes esame skirtingi ir skirtingose srityse galime atrasti prasmę“, – paaiškina psichologė.

Anot D. Balčiūnienės, nors pirminė išmaniųjų telefonų funkcija yra susisiekimas, šiuolaikinių išmaniųjų telefonų suteikiamos galimybės aprėpia daug daugiau. Maisto užsisakymas, bilietų pirkimas, renginių organizavimas, skrydžių planavimas – visa tai dabar galima padaryti su kišenėje telpančiu telefonu.

„Atmetus vien komunikacinį telefono aspektą, dabar jis gali tapti ir savirealizacijos įrankiu, lengvai prieinama galimybe kurti ir savo kūriniais dalintis. Žmonės nebėra tiesiog muzikos klausytojai – jie gali tapti muzikos kūrėjais. Jie ne vien žiūri nuotraukas – jie yra fotografai. Laisvės ir galimybės, kurios yra prieinamos naudojant išmaniuosius telefonus, neturėtų būti nei nuvertintos, nei suabsoliutintos“, - teigia ji.

Norintiems išsiskirti – ir specialios išmaniųjų spalvos

Be saviraiškos galimybių, kurias jaunimui atvėrė išmaniosios technologijos, taip pat svarbus aspektas – įvaizdžio formavimas. Skirtingų spalvų, įmantraus dizaino ar netgi personalizuoti telefonai vis dažniau tampa ir priemone jaunimui išsiskirti iš bendraamžių, madingai atrodyti ar pademonstruoti savo socialinį statusą.

Išmaniųjų telefonų kūrėjai į tai taip pat atsižvelgia ir dažnai konkuruoja ne vien technologinėmis prietaisų galimybėmis, bet ir jų dizainu. Viena didžiausių išmaniųjų telefonų gamintojų pasaulyje „Huawei“ savo prietaisų dizainą netgi kuria specialiose dizaino studijose, kurios įsikūrusios madingiausiuose pasaulio miestuose – Londone, San Diege, Tokijuje, Stokholme ir kitur.

Drąsesni vartotojai neabejotinai renkasi platininės aukso spalvos variantą.

„Paryžiuje netgi veikia specialus Estetikos Tyrimų centras. Šis miestas pasirinktas neatsitiktinai – tai jau daugelį metų yra mados sostinė ir patrauklaus dizaino simbolis. Bendrovės dizaineriai čia ieško įkvėpimo, naujų tendencijų ir paverčia tai idėjomis, medžiagomis bei spalvomis, kurios naudojamos kuriant naujus išmaniuosius telefonus“, - teigia „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei.

Jo teigimu, kurdama „P serijos“ išmaniųjų telefonų dizainą, bendrovė kelis mėnesius bendradarbiavo su Amerikos spalvų institutu „Pantone“, kuris derina spalvas, analizuoja tendencijas ir kuria naujus, madingus atspalvius. Bendradarbiavimo išdava – dvi naujos, specialiai bendrovės telefonams sukurtos spalvos.

„Šiuolaikinis vartotojas ieško ne tik naujausių technologijų, išmaniausių telefonų ar geriausios raiškos kamerų, bet ir madingo telefono dizaino, kuris leistų išsiskirti iš minios. Pavyzdžiui, telefonas „Huawei“ P10 lite, kurio tikslinė auditorija – jaunimas, yra keturių skirtingų spalvų. Tai leidžia vartotojui pasirinkti geriausiai jo asmenybę atspindintį telefoną. Juodi ir balti telefonai yra geriausias pasirinkimas tiems, kurie ištikimi tradiciniam stiliui. Tuo metu drąsesni vartotojai neabejotinai renkasi platininės aukso spalvos variantą, o ryškumą ir eksperimentus mėgstantys turi galimybę pasirinkti unikalų safyro mėlynumo atspalvį“, – teigia Yanfei.

Pasak jo, naujų, netradicinių spalvų paieška, bendrovė eksperimentai su telefonų atspalviais rodo, kad unikalus dizainas išmaniųjų telefonų rinkoje tampa vis svarbesnis.

Ragina nesipriešinti kartų skirtumams

Psichologė D. Balčiūnienė taip pat pastebi, kad naudojantis telefonu, svarbu nepamesti saiko jausmo, tai, anot jos, neturi peraugti į priklausomybę. O vyresnės kartos atstovams, manantiems, kad jaunimas neturėtų taip intensyviai naudotis telefonais, rekomenduoja tiesiog įvertinti kartų skirtumus.

„Nors vyresnės kartos atstovai dažnai skeptiškai vertina jaunimo polinkį naudotis išmaniaisiais telefonais, svarbu suprasti, kad ši karta nėra nei prastesnė, nei geresnė už ankstesnes. Kartų konfliktas yra amžinas ir neišvengiamas, o jo kilmės reiktų ieškoti  mūsų polinkyje išlaikyti stabilumą. Pokyčiai visada kelia didesnį ar mažesnį stresą, tad natūralu, kad kartais mes to vengiame“, - sako ji.

D. Balčiūnienės teigimu, vyresnių kartų atstovai, kartais mano, kad jų patirtis buvo teisingesnė, o dabartiniai pokyčiai yra kenksmingi. Visgi, reikėtų įvertinti, kad anksčiau buvo svarbesni vieni dalykai, dabar – kiti.

„Jaunimas visada ieškos savo kelio, o jų paieškos atneš naujovių, kurios neš pokyčius, tačiau vyresnės kartos visada šiek tiek tam priešinsis. Tai yra normalu. Laimingiausiose visuomenėse yra išugdoma pagarba. Jaunimas gerbia vyresnių kartų patirtį, o vyresnieji gerbia jaunųjų paieškas ir supranta, kad pasikeitimai yra būtini, antraip visuomenė neprogresuos. Be naujovių supelkėtume, tad nereikia joms priešintis vien dėl priešinimosi, geriau – bandyti suprasti. Kaip ankstesnės kartos dabartinį gyvenimą savais atradimais atvedė iki šių dienų, taip ir šios kartos pokyčiai veda tik į priekį“, - pabaigia ji.