Tyrinėtojų grupė Švento Kryžiaus kalnus žvalgė maždaug septynerius metus, kol 2024 m. jų paieškos pagaliau davė rezultatų – buvo rastos senovinės monetos.
Viskas prasidėjo nuo vieno radinio, tačiau netrukus buvo aptikta daugiau monetų, paslėptų atskirose vietose, visos jos – XVII–XVIII a.
Šioje kolekcijoje yra įvairių to meto valstybių pinigų, tačiau įspūdingiausias eksponatas – 1648 m. auksinis Hamburgo dukatas su Madonos, laikančios kūdikį, atvaizdu.
Dėl jos viduryje esančios skylės ekspertai mano, kad ji kažkada buvo nešiojama kaip medalionas.
Tokiu būdu rastasis senovinių monetų lobis atgaivino 300 metų senumo neišspręstą bylą.
Teigiama, kad užkastas grobis veikiausiai priklausė A. Jaczewicziui – liūdnai pagarsėjusiam XVIII a. netikram pranašui, kuris pasinaudojo maro epidemija, kad sukurtų negailestingą nusikalstamą imperiją.
Šis veikėjas apgaudinėjo sergančius piligrimus, gyveno atsiskyrėlio gyvenimą Švento Kryžiaus kalnuose.
Šiaurės karo pradžioje, siaučiant marui, A. Jaczewiczas prisistatė žmogumi, turinčiu gydomųjų galių, kurias „jam tiesiogiai suteikė Dievo Motina“, kuri, pasak jo, „gyveno kartu su juo dykumoje“.
A. Jaczewicziaus apgaulė pritraukė gausybę lengvatikių, kurie jam gausiai aukojo, tikėdamiesi pasveikti.
Galiausiai A. Jaczewiczius turėjo pasamdyti sargybinių būrį, kad apsaugotų savo sukčiavimo būdu įgytą turtą nuo plėšikų, norėjusių jį apiplėšti.
Maža to, A. Jaczewiczius pasiuntė savo sargybinius apiplėšinėti keliaujančius piligrimus, taip pat rengė reidus į aplinkinius dvarus.
A. Jaczewiczius buvo suimtas valdžios institucijų, tačiau sėkmingai išvengė pirmojo nuosprendžio.
Vėliau jis buvo vėl suimtas ir 1712 m. ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau net jam atsidūrus kalėjime, jo lobiai taip ir nebuvo surasti.
Ši sudėtinga istorija Kielcų regioninės paminklų apsaugos tarnybai pritarus, paskatino tyrinėtojų grupę imtis paieškų kalnuose, esančiuose maždaug 180 km nuo Varšuvos.
Naujausi komentarai