„Vis daugiau žmonių suvokia, kad dalis mūsų gyvenimo išsaugota internete – nuo nuotraukų iki pokalbių istorijų. Todėl net ir po mirties socialiniuose tinkluose lieka skaitmeninis pėdsakas, kuriuo kažkas turės pasirūpinti. Kiekviena platforma tam suteikia savas galimybes – paskyrą galima ištrinti, paversti atminimo puslapiu arba palikti tokią, kokia buvo“, – pasakojo „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad skaitmeninis palikimas – tai ne tik socialiniai tinklai. Į jį patenka ir el. paštas, nuotraukos debesyje, žinutės, netgi paskyros žaidimų ar vaizdo turinio platformose.

„Žmonės vis dažniau iš anksto planuoja, kaip su jų paskyromis internete turėtų būti elgiamasi, – tarsi sudarant testamentą. Pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Instagram“ leidžia pasirinkti vadinamąjį palikimo kontaktą, tai yra žmogų, kuris po mirties galės administruoti paskyrą, įkelti atsisveikinimo pranešimą ar keisti profilio nuotrauką. „Google“ turi specialų įrankį „Inactive Account Manager“, leidžiantį nurodyti, kas po tam tikro neaktyvumo laikotarpio galės gauti prieigą prie jūsų duomenų – el. laiškų, nuotraukų ar saugyklos „Drive“ turinio“, – teigė jis.

Išsaugoti ar ištrinti?

Pasak eksperto, po artimojo mirties žmonės dažniausiai renkasi vieną iš trijų kelių, ką daryti su velionio socialinio tinklo paskyra. Vieni nusprendžia paskyrą visam laikui ištrinti – tokiu atveju ji pašalinama iš interneto kartu su visais įrašais, nuotraukomis ir komentarais.

Kiti – palieka paskyrą atvirą, norėdami išsaugoti prisiminimus. Tokiu atveju velionio nuotraukos ir įrašai lieka matomi, tačiau paskyra toliau atrodo aktyvi. Vis dėlto tai gali sukelti nesusipratimų, pavyzdžiui, draugai ar pažįstami, nežinantys apie žmogaus mirtį, gali siųsti žinutes ar sveikinimus gimtadienio proga.

„Trečias variantas – paskyrą paversti atminimo puslapiu. Tokią galimybę siūlo „Facebook“ ir „Instagram“. Tokiu atveju šalia žmogaus vardo atsiranda prierašas „In memoriam“, paskyra neberodoma paieškoje, tačiau išlieka kaip virtuali vieta prisiminimams. Čia artimieji ir draugai gali palikti žinutes ar dalintis nuotraukomis. Kai kurios kitos platformos, pavyzdžiui, „TikTok“ ar „X“ (buvęs „Twitter“), kol kas memorialinės funkcijos neturi, todėl artimiesiems belieka paskyrą ištrinti arba palikti neaktyvią“, – paaiškino atstovas.

Norint tvarkyti Facebook“ ar „Instagram“ paskyras, reikia užpildyti specialią formą, pateikti mirties liudijimą, nurodyti paskyros nuorodą ir savo santykį su velioniu. Panašiai veikia ir „X“ bei „TikTok“ – tik jose dažniau prašoma papildomų tapatybę patvirtinančių dokumentų.

„Kai kurios platformos automatiškai ištrina ilgai neaktyvias paskyras, pavyzdžiui, jei į jas nesijungiama kelerius metus. Tad jei mirus žmogui delsiama per ilgai, visi internete likę prisiminimai – nuotraukos, žinutės, komentarai – bus prarasti”, – perspėjo M. Ropė.

Asociatyvi Unsplash nuotr.

DI padeda išsaugoti atsiminimus

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį skaitmeniniame palikime. Kai kurios technologijų įmonės kuria vadinamuosius „virtualius avatarus“, galinčius atkurti mirusio žmogaus balsą ar rašymo stilių, pasitelkdami jo socialinių tinklų duomenis.

„Nors tokios DI technologijos vis dar kelia diskusijų dėl etikos, jos rodo, kad skaitmeninis pėdsakas gali tęsti gyvenimą ir po žmogaus mirties. Todėl svarbu sąmoningai spręsti, ką norime palikti, o ką – ištrinti“, – sakė pašnekovas.

Kad artimiesiems nereikėtų spėlioti, ką daryti su paskyromis, M. Ropė patarė iš anksto pasirūpinti skaitmeniniu palikimu. Pravartu susidaryti paskyrų sąrašą, nustatyti palikimo kontaktą „Meta“ ar „Google“ paskyrose, apsvarstyti skaitmeninį testamentą, nurodant, ką daryti su jūsų internetiniu turiniu po mirties. Taip pat pasirūpinti slaptažodžių valdymu – palikti prieigą patikimam asmeniui arba naudoti saugią slaptažodžių tvarkyklę.