Nors įvairių patarimų, kaip saugiai elgtis tinkle, galima gauti beveik kasdien, pastarosiomis savaitėmis vykdyta kibernetinė ataka „WannaCry“ parodo, kad žinių vis dar trūksta. M. Vareikis sako, kad duomenų apsauga turėtų prasidėti nuo atsargaus jungimosi prie viešo tinklo. Būtent tada kyla pavojus, kad kenkėjiškos programos pavogs slaptažodžius, o vėliau pasisavins kitus vartotojo duomenis ar net sąskaitose turimus pinigus. Tai programišiai daro dviem būdais.

„Yra du metodai. Vienas angliškai vadinamas „wifi sniffing“, kitas – „wifi fishing“. Pastarasis būdas apgauna ir nuvedama į netikrą svetainę – jūs einate į „Facebook“ , bet jus nuveda į netikrą „Facebook“, kur jūsų slaptažodžiai pavagiami. „Wifi sniffing“ – kai tarp kompiuterių „atsisėda“ dar vienas kompiuteris, kuris skaito jūsų siunčiamus duomenis ir taip pavagia slaptažodžius ir kitus duomenis“, – nurodo specialistas.

Svarbiausia, nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse.

Tokių situacijų, pasak pašnekovo, galima išvengti, naudojant saugų slaptažodį. M. Vareikis dalijasi praktiškais patarimais: „Svarbiausia, nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse. Reikėtų susikurti kokį nors algoritmą. Visiems siūlau slaptažodžio pradžioje rašyti svetainės pavadinimą. Jeigu jūsų slaptažodis „Tomas123“, tai, jungiantis prie „Facebook“, naudokite „FacebookTomas123“. Taip galima saugotis nuo to paties slaptažodžio vartojimo.“

Ekspertas taip pat siūlo naudoti kuo įvairesnius slaptažodžius: „Rekomenduoju naudoti slaptažodžius su skaičiais, lietuviškomis raidėmis (ypač lietuviškomis raidėmis). Jos labai saugios, nes tokius slaptažodžius sunku „nulaužti“. Reikėtų naudoti ilgus slaptažodžius. Be to, juos reikėtų keisti kas tris mėnesius. Vis tiek pasigauname virusų, nors jų nepastebime. Jų labai sunku išvengti.“

M. Vareikio tvirtinimu, slaptažodžius reikėtų keisti kas tris mėnesius, kaip tai rekomenduoja daryti bankai. Anot pašnekovo, taip pat slaptažodžiuose geriau nenaudoti angliškų žodžių, kuriuos lengva rasti angliškuose žodynuose: „Tikrai rekomenduoju naudoti lietuviškus slaptažodžius su kuo daugiau lietuviškų raidžių.“

Jungiantis prie viešo interneto tinklo dažnai nepakanka tik prisijungimo vardo ir slaptažodžio. Pavyzdžiui, oro uostuose vartotojas turi įvesti gimimo datą, šalį, iš kurios skrendama, galutinį tikslą, o kartais – dar daugiau detalių. To paties gali būti reikalaujama ir kitose vietose. Pasak M. Vareikio, jei jungiantis prie viešo tinklo reikia pateikti daugiau duomenų, nei vartotojo vardas ir slaptažodis, tokio prisijungimo reikėtų vengti.

„Nebent labai skubus atvejis, labai reikia, tada galima rizikuoti. Bet geriausia pasidalinti internetu iš savo telefono ir jungtis per telefono internetą, nes tai – saugiausias variantas“, – tikina M. Vareikis.

Vis dėlto kartais vis tiek tenka jungtis prie viešo tinklo. Tokiais atvejais svarbu stebėti, ar telefone bei kompiuteryje neveikia kenkėjiška programa. Pašnekovas pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį: „Jeigu kompiuteris iš niekur nieko pradeda labai stipriai dirbti, tai viskas aišku – su jūsų kompiuteriu „kasa“ bitkoinus – virtualios valiutos pinigus. Kiti požymiai: pradeda „šokinėti“ daug reklamų, jūsų elektroniniame pašte ištrinti laiškai, prie jo kažkas prisijungė ir pan.“

Pasak interneto eksperto, atskirti kenkėjiškus laiškus nėra paprasta: „Jeigu sunku atskirti, ar laiškas tikras, bet jis kelia nerimą, siūlau įvesti nurodytos svetainės adresą į naršyklę pačiam, ranka, nespausti jokių nuorodų elektroniniame pašte. Dar galima pažiūrėti, iš kokio elektroninio pašto laiškas siunčiamas.“

M. Vareikis priduria – siuntėjo elektroninio pašto adreso patikrinimas šiais laikais naudos gali ir neduoti, nes programišiai patobulėjo ir dažnai naudoja teisingą adresą. Dėl to, anot specialisto, tokių laiškų reikėtų pasisaugoti.

„Tai vyksta kiekvieną dieną. Aš pats gaunu tuos netikrus laiškus, kuriuose sako „tavo „PayPal“ paskyra buvo užrakinta“, nors iš tikrųjų viskas gerai. Tiesiog tokius elektroninius laiškus reikia ignoruoti. Elektroniniame pašte yra mygtukas „Mark as Spam“ – „Pažymėti kaip šiukšlę“. Taip pažymėjęs daugiau iš to serverio nebegausi laiškų, bus ramu. Kai kuriuose serveriuose, pavyzdžiui „Spamhaus“ galima papildyti duomenų bazę ir pasakyti – gavau kenkėjišką elektroninį laišką iš šio elektroninio pašto adreso.“

Pastebėjus ne tik įtartinus laiškus, bet ir didesnę viruso daromą žalą, reikėtų imtis tam tikrų priemonių, rekomenduoja specialistas, nes programa gali ne tik paveikti kompiuterį, bet ir patekti į jūsų banko sąskaitas.

„Jeigu praradote pinigus iš „PayPal“ sąskaitos, reikėtų skambinti į „PayPal“, jeigu iš banko – į banką. Pinigus tikrai atgausite. Reikia pasikeisti visus slaptažodžius, prisiminti, kur naudojote tuos pačius. Taip pat būtų gerai „prasivalyti“ kompiuterį, o dar geriau – perrašyti operacinę sistemą“, – sako M. Vareikis.

Jo tvirtinimu, būtent tokią kainą gali tekti sumokėti už naudojimąsi nemokamu internetu. Specialistas dar kartą akcentuoja, kad svarbiausia – saugus slaptažodis.