Kai dažno kišenėje yra išmanusis telefonas, o rankinėje – planšetinis arba nešiojamasis kompiuteris, bet kurią akimirką gali prapliupti informacinė liūtis. O kur dar radijas, televizija, ir nuolat ekranuose mirgančios reklaminės žinutės?

Filosofas Arvydas Šliogeris jau XX amžiaus visuomenę vadino ekrano visuomene, o mokslininkai paskaičiavo, kad per pastarąjį trisdešimtmetį pasaulyje buvo sukurta daugiau informacijos negu per ankstesniuosius 5 tūkstančius metų.

Tyrimai rodo, kad kasdien esame atakuojami tokiu informacijos kiekiu, kokio pakaktų 174 laikraščiams, o tai turi ir tamsiąją pusę – žmonės su per dideliu informacijos kiekiu nesusidoroja, dėl to kylantis nerimas bei įtampa plinta tarsi epidemija, o negebėjimas atsirinkti patikimų šaltinių veda prie pavojingų eksperimentų.

„Informacijos perteklius yra netgi rizikingas. Žmonės šiandien ieško įvairios informacijos – apie gydymą, apie įvairius metodus, kaip spręsti sveikatos problemas ir tos informacijos internete yra labai gausu, tačiau problemos atsiranda tada, kai reikia suprasti ir atsirinkti kokybišką informaciją. Tiktai kokybiška ir patikima informacija yra verta dėmesio. Tai jeigu žmogus negeba tų dalykų pats tinkamai įvertinti, yra tikrai didelė problema, nes žmogus gali sau  pakenkti“,– sakė Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų ir technologijų vertinimo sk. vadovė Raimonda Janonienė.

Daugiau apie tai, kaip atsirinkti informaciją, kuri nepakenktų vartotojui, – LRT Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“.