NASA į Marsą pirmadienį planuoja paleisti vadinamąjį „Maven“ kosminį aparatą. Jis Marso orbitą turėtų pasiekti kitų metų rudenį ir padės mokslininkams atsakyti į klausimą, kaip gyvybei palanki Raudonoji planeta virto dykviete.

Raudonosios planetos paviršiumi ropojantis marsaeigis „Curiosity“ gana patikimai įrodė, kad čia tekėjo upės ir tyvuliavo ežerai, primityvi gyvybė tikriausiai galėjo egzistuoti. Dabar aparatas „Maven“ orbitoje bandys užčiuopti virš planetos dar sklandančių dujų likučius – mokslininkai spėja, kad Marsą supo tanki atmosfera, tačiau dingus planetos magnetiniam laukui, dingo ir ji. Pagal vieną hipotezę, dujos pasislėpė po planetos pluta.

Marsaeigis „Curiosity“ techniškai per silpnas tokiam argumentui patikrinti. Todėl kol kas lieka antra hipotezė – dujas per milijardus metų iškaitino saulė. „Maven“ pasiruošęs sekti saulės spinduliuotę ir vertinti, kaip ji veikia virš Marso sklandančių dujų likučius.

„Vienu metu Marso aplinkoje galėjo būti mikrobų. Tačiau pažiūrėkite į planetą dabar. Ji šalta ir sausa. Norime sužinoti, kas nutiko“, – sako projekto vadovas Michaelas Meyeris.

Beveik septynis šimtus milijonų dolerių kainuojanti misija truks metus, esą tiek laiko užtenka, kad praeitų įvairios saulės audros. Kitus dešimtį metų „Maven“ tarnaus kaip ryšio priemonė marsaeigiui „Curiosity“ ir ateityje atskrisiantiems kosmoso aparatams.

„Kai atrandame vis daugiau planetų už saulės sistemos ribų, klausiame, ar jose galėjo būti gyvybė. Norime suprasti, kas planetas paverčia gyvenamomis, kaip vėliau jos vėl virsta negyvenamomis. Štai kodėl šios misijos tikslas daug platesnis nei tiesiog Marso tyrinėjimai“, – aiškina projekto vadovas Bruce Jakosky.

Amerikiečių „Maven“ turėtų keliomis dienomis aplenkti Indijos jau paleistą kosmoso aparatą, kuris žada tirti Marso metano dujas – taip pat svarbų elementą gyvybei.