Lietuvos mokslo, verslo, politikos ir meno atstovai renka faktus galimai mūsų šalies narystei įtakingoje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN).

„Tai – milžiniška institucija, kurios metinis biudžetas yra maždaug milijardas šveicariškų frankų (frankas lygus eurui, – red. past.) ir kurios narėmis yra 21 Europos šalis. Narystė joje atvertų galimybes mūsų mokslininkams, jauniesiems tyrėjams, mokytojams bei studentams studijuoti bei stažuotis CERN, dalyvauti įvairiose tyrimų programose“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.

Kartu su Lietuvos atstovų delegacija CERN neseniai apsilankiusio S. Tamulevičiaus teigimu, CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) vykdomi tyrimai – tai milžiniškos apimties fizikos eksperimentas, kuriam sutelkta daugybė tyrėjų: kone pustrečio tūkstančio darbuotojų užtikrina įrenginio veiklą, prie kurio dirba maždaug 12 tūkst. vartotojų. CERN – milžiniškas traukos centras, kurį kasmet aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.

„Šioje didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje, esančioje Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose, atliekami ateities eksperimentai, kuriuose dalyvauja mokslininkai iš viso pasaulio. Tame tarpe yra ir 26 lietuviai, atvykę pagal įvairias programas, atstovaujantys įvairiems pasaulio universitetams“, – pasakoja S. Tamulevičius.

Pasak KTU profesoriaus, vienas iš CERN reikalavimų šalims narėms yra išvystytas dalelių fizikos bei kitų mokslo šakų, kurios užtikrina dalelių fizikos vystymą. Iš Lietuvoje pažangių sričių CERN aktualios yra informacinių technologijų, medicininės fizikos bei medžiagų mokslo šakos. Daugelis lietuvių, atliekančių stažuotes CERN, yra informacinių technologijų srities specialistai.

Narystė CERN atvertų galimybes ir Lietuvos verslui – ši organizacija perka mokslinių tyrimų įrangą, įvairias prekes bei paslaugas tik iš šalių narių, išskyrus tuos atvejus, kai kitų šalių siūloma produkcija yra išskirtinės kokybės. Viena iš stipriausių dabartinių bendradarbiavimo sričių tarp Lietuvos ir CERN yra lazerių technologijos. Mūsų šalis yra viena iš svarbiausių lazerių tiekėjų šiai organizacijai, ypač pikosekundinių lazerių (Lietuva gamina 50 proc. pasaulinės produkcijos) ir femtosekundinių parametrinių šviesos stiprintuvų (mūsų šalyje gamina 80 proc. pasaulinės produkcijos).

Lietuvos delegacijos vizito CERN išvadose teigiama, jog, nors Lietuva bendradarbiauja su CERN jau daugiau nei 10 metų, vykdomi tik pavieniai projektai. Glaudesnis bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus Lietuvos akademinei bei mokslinei bendruomenei, atversiantis daugiau galimybių.

Sprendimas politiniame lygmenyje atvertų kelią Lietuvos narystei CERN.