Aleksandro Stulginskio universitete Kaune kuriama žuvų auginimo laboratorija arba vadinamasis akvakultūros sistemų kompleksas.

Veiks laboratorija

Dalyje A.Stulginskio universiteto patalpų bus įrengta mokslinė-mokomoji ikrų inkubavimo ir žuvų jauniklių laikymo bei paauginimo sistemos, mokslinės-mokomosios žuvų auginimo recirkuliacinė sistemos, bei imitacinio-demonstracinio žuvų auginimo recirkuliacinės sistemos. Jos bus pritaikytos žuvininkystės mokslo, studijų ir mokymo reikmėms. Laboratorijose vienu metu bus auginamos ne mažiau kaip trijų rūšių žuvys, kurių bendra masė bus apie viena tona per metus. 

Iš dalies tai reiškia, kad Lietuvos žuvininkystės mokslas, buvęs Klaipėdoje ir prie Kuršių marių – Rusnėje, Ventėje, persikelia į Kauną. Lietuvoje priimta nauja kryptis – platesnė orientacija į dirbtinį žuvų auginimą.

Toks krypties keitimas Klaipėdoje nėra suprantamas. Jūrinė žvejyba visais laikais atrodė efektyvesnė, tik reikia ją tinkamai moksliškai pagrįsti.

Tačiau žuvininkystės mokslui uostamiestyje skiriama vis mažiau dėmesio.

Tinkami plotai – ir pajūryje

Į dirbtinį žuvų auginimą orientuojamasi dar ir todėl, kad laukinių žuvų resursai nuolat senka. Žuvininkystės srities specialistai sutaria, kad Lietuvoje yra geros sąlygos auginti gėlavandenes žuvis – karpius, lydekas, ešerius, kuojas. Iš tos veiklos, manoma, netgi galima gauti gerų pajamų ir išsilaikyti atskiriems verslams.

Žuvų auginimas Lietuvoje uždarose sistemose, kokia ir rengiama A.Stulginskio universitete, žengia tik pirmuosius žingsnius. Lietuvoje kiek labiau paplitęs žuvų auginimas tvenkiniuose.

Daug tvenkinių buvo įrengta dar sovietmetyje. Dalis jų išliko ir naudojami, bet nemažai ir sunyko.

Arčiausiai Klaipėdos tokių sunaikintų  tvenkinių pavyzdžiai yra Rusnėje. Išlaikytų tvenkinių pavyzdžiai – vėlgi Šilutės rajone šalia Kintų.

Tokių didelių tvenkinių, kokie yra šalia Kintų, dabar niekas nebekuria. A.Stulginskio universitete steigiant žuvininkystės laboratoriją tikimasi paskatinti Lietuvos ūkininkus papildomai auginti žuvis tiek uždarose patalpose, tiek tvenkiniuose, kurie galėtų būti kasami mažesnio našumo žemėse.

Žuvims dirbtinai auginti nemažai tinkamų vietų būtų Vakarų Lietuvos regione, kur yra pakankamai žemų įmirkusių plotų.

Konkurencija su Lenkija

Dirbtinai auginamomis žuvimis Lietuva vėlgi orientuotųsi į artimiausią kaimynę – Lenkiją. Ši šalis pirmauja visoje ES pagal dirbtinai išaugintų žuvų kiekį.

Lenkijoje yra apie 70 tūkst. ha tvenkinių, apie 600 specializuotų žuvų augintojų ūkių. Tačiau pagrindinės Lenkijos ūkių auginamos žuvys yra karpiai – apie 15–16 tūkst. tonų per metus. Pagal šį kiekį Lenkija ir pirmauja ES.

Didelės žuvų augintojos Europoje yra ir Čekija bei Vokietija. Tačiau bendra tendencija per pastaruosius metus buvo tokia, kad ES šalyse dirbtinai išaugintų žuvų paklausa mažėjo. Tvenkiniuose užaugintąsias iš rinkos smarkiai stūmė Norvegijos fermų lašišos.  

Oficialioje statistikoje nurodoma, kad Lietuvoje yra apie 10 tūkst. ha tvenkinių, tačiau tik 25 iš jų sertifikuoti.

Pagrindinės auginamos žuvys Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, – karpiai.

Dirbtinis žuvų auginimas Lietuvoje siekia maždaug 1 proc. visos žuvų produkcijos, kai jūrų žvejybai tenka net 97 proc.