Marso mėnulių kilmė jau seniai glumina mokslininkus. Buvo iškelta hipotezė, kad Fobas ir Deimas buvo asteroidai ir jie susiformavo iš nuolaužų, atsiradusių dėl susidūrimo su Marsu.

Remiantis naujausiais tyrimais, siūlomas paaiškinimas, kad Marso mėnuliai galėjo susiformuoti ne dėl tiesioginio susidūrimo, o dideliam asteroidui arti prasilenkiant su Marsu.

Jei asteroidas praskriejo gana arti Marso, planeta galėjo suskaldyti asteroidą. Tai galėtų paaiškinti Fobo ir Deimo susidarymą.

Vienas mokslininkų iššūkių yra paaiškinti beveik apskritas Fobo ir Deimo orbitas. Po tokių susidūrimų paprastai mėnulių orbitos būna elipsės formos, o abu Marso mėnuliai skrieja aplink Marsą beveik tobulais apskritimais.

Be to, dėl palyginti silpnos Marso gravitacinės traukos sunku paaiškinti, kaip planeta galėjo „pritraukti“ du mėnulius, kurie yra taip arti ir kurių orbitos tokios apskritos.

Nuo susidūrimo atsiradę nuolaužų žiedai paprastai susidaro arti planetos, tačiau Deimas skrieja daug toliau nei Fobas. Fobas skrieja 6 tūkst. km atstumu nuo Marso, Deimas – maždaug 20 tūkst. km atstumu, t. y. didesniu nei įprasta nuolaužų žiedams.

2026 m. Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra planuoja pradėti misiją „Mars Moons eXploration“ (MMX), kurios tikslas – ištirti Marso mėnulius Fobą ir Deimą ir pargabenti į Žemę mėginių iš Fobo.

Tikimasi, kad tai padės išsiaiškinti šių mįslingų Raudonosios planetos palydovų kilmę.