Trečiadienį mokslininkai paskelbė, kad iš surinktų kiaušinėlių planuoja išauginti lervas ir paskui paleisti jas koralų blukimo labiausiai paveiktose rifo dalyse.

„Tai pirmas kartas, kai tiesiogiai ant Didžiojo barjerinio rifo bus vykdomas visas didelio masto lervų auginimo ir paleidimo procesas“, – sakė vienas projekto vadovų Peteris Harrisonas (Piteris Harisonas) iš Pietų Kryžiaus universiteto.

„Mūsų komanda stengsis atkurti šimtus kvadratinių metrų (rifų), ateityje siekdama kvadratinių kilometrų... Tokio masto bandymų nėra buvę“, – sakoma jo pareiškime.

Projekto „Larval Restoration Project“ pradžia buvo priderinta prie metinio koralų neršto, kuris prasidėjo šią savaitę ir truks tik maždaug 48–72 valandas.

Kai kuriose 2,3 tūkst. km nusidriekusio Didžiojo barjerinio rifo dalyse koralai yra žuvę ar žūsta nuo masinio blukimo reiškinio, kurį sukelia su klimato kaita susijęs jūros temperatūros didėjimas.

Šiaurinę rifo dalį 2016 ir 2017 metais paveikė rekordinis koralų blukimas, pakurstęs nuogąstavimus, kad galėjo būti padaryta neatitaisoma žala.

P. Harrisonas ir jo kolegos tikisi, kad projektas gali pakeisti tendenciją, bet perspėja, kad vien šių pastangų neužteks rifui išgelbėti.

„Veiksmai dėl klimato yra vienintelis būdas užtikrinti, kad koraliniai rifai galėtų išlikti, – sakė P. Harrisonas. – Mūsų metodu... siekiama išlošti laiko koralų populiacijoms, kol... bus apribota tarša ir mūsų klimatas stabilizuosis.“

Mokslininkai nurodo, kad jų projekto naujovė yra koralų lervų auginimas drauge su mikroskopiniais dumbliais, su kuriais koralai gyvena simbiozėje.