- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tyrimai rodo, kad šiandien kiekviename darbe bent penktadalį visų reikalingų žinių sudaro technologijos – tai neabejotinai svarbu, tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad likusius keturis penktadalius sudaro visa kita: socialiniai įgūdžiai, bendravimas ir kitų sričių žinios. Šiandien kartais pernelyg eskaluojama IT reikšmė“, – teigia Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi (LieDM) asociacijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto mokslo darbuotoja Estela Daukšienė.
Mokslininkės teigimu, nuotolinės studijos suteikia galimybę technologijų žinias įgyti greta pasirinktos specialybės – taip suderinant kelias sritis vienu metu ir patenkinant darbdavių reikalavimus išmanyti informacines technologijas. Dar efektyvesnės yra tarpdisciplininės studijos – kai pati studijų programa aprėpia kelias skirtingas sritis, pavyzdžiui, verslą ir biotechnologijas arba švietimą ir informacines technologijas. Plačią sričių įvairovę apima ir šiuo metu VDU siūlomos nuotolinių studijų programos: nuo ekonomikos iki humanitarinių bei ugdymo mokslų. Tokios studijos, kurių didžioji dalis yra vykdoma studentams patogiu laiku, iš namų, yra itin naudingos gyvenantiems užsienyje, siekiantiems suderinti studijas ir darbą.
„Paskaitos vyksta vakarais, daromi vaizdo įrašai, kuriuos galima bet kada peržiūrėti, jei negali dalyvauti tiesiogiai. Visa medžiaga prieinama nuotoliniu būdu, o atvykti į universitetą užtenka 1-2 kartus per semestrą – tai itin patogu emigrantams. Pagal Lietuvos įstatymus, priklausomai nuo studijų srities ar programos, bent 10 procentų programos kontaktinio laiko turi būti auditorijoje, todėl universitete rengiamos įvadinės paskaitos ir egzaminai – tačiau jų datas galima derinti iš anksto, sutalpinti į vieną savaitę, tad tai nesudaro keblumų ir gyvenantiems užsienyje“, – paaiškina E. Daukšienė.
Pasak LieDM asociacijos prezidentės, iki šiol gajus mitas, kad nuotolinės studijos yra „diplomas už nieką“ – neva galimybė gauti diplomą nieko neveikiant. Tačiau iš tiesų tai tokios pačios studijos, kurių metu reikia mokytis taip pat, kaip ir įprastose – skiriasi tik jų organizavimo būdas.
Nuotolinės studijos neretai pasitelkia naujausias švietimo ir technologijų inovacijas – ne tik dėl studentų patogumo, bet ir sprendžiant įvairius logistinius iššūkius. Pavyzdžiui, Barselonos atvirasis universitetas, siekdamas užtikrinti, kad studentai prisijungia skaidriai, diegia įvairius sprendimus – atpažįstant prisijungiantį žmogų pagal vaizdą, balsą, spausdinimo klaviatūra greitį, žodžių semantiką ir kt.
„Kalbant plačiau, apie technologijų taikymą mokyme apskritai – svarbu naudoti tuos pačius įrankius, kuriuos besimokantieji naudoja kasdieniame gyvenime. Jaunimas šiandien gyvena telefonuose, o vyresnioji mokytojų karta nesupranta, draudžia naudotis, nes jiems taip paprasčiau suvaldyti klasę. Tačiau tuomet kuriama dirbtinė mokymosi aplinka – turime skatinti naudoti tuos įrankius, kurie jau yra jaunimo kasdienybėje, tik tikslingai“, – teigia nuotolinių studijų ekspertė.
Technologijos vis labiau skverbiasi į kasdienybę, todėl kartu vis svarbiau išmokti jas tinkamai naudoti ir mokymuisi. Kai kuriose Azijos šalyse kompiuteriai tokie brangūs, kad besimokantieji neišgali jų įsigyti ir mokosi per mobilųjį telefoną. Dėl to ir mokymo turinį reikėtų adaptuoti tokiam mokymuisi – ir ne tik tolimojoje Azijoje, bet ir Lietuvoje. VDU duomenimis, apie 30 procentų universiteto studentų nuotolinę studijų aplinką „Moodle“ pasiekia mobiliaisiais telefonais. Telefonai tikrai ne mažiau populiarūs ir moksleivių gretose – tuo tarpu mokytojai dažnai apsiriboja technologijų naudojimu tik informacijos paieškai.
Pasak E. Daukšienės, vienas iš tikslų vykdant nuotolines studijas yra tuo pačiu išmėginti įvairias naujausias inovacijas, įvertinti platesnes jų taikymo galimybes. Juolab kad technologinė pažanga tik intensyvėja.
„Dirbtinis intelektas netruks ateiti ir į mokyklą. Jau dabar kiekviename žingsnyje mes to nežinodami apmokome dirbtinį intelektą – tiesiog naudodami „Google“ paiešką, kuri kaupia duomenis apie tai, kaip ieškome“, – sako VDU tyrėja. VDU šiuo metu siūlo tris studijų programas, vykdomas nuotoliniu būdu: stojantiems į bakalauro studijas siūloma švietimo ir informacinių technologijų programa, o į magistrantūrą – lyginamosios kultūrų studijos ir sporto verslo vadyba.
Švietimo ir informacinių technologijų studijų programa yra unikali, tarpkryptinė – ją baigusiems suteikiamas andragogikos ir taikomosios informatikos bakalauro diplomas. Lyginamosios kultūrų studijos skirtos norintiems tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, išmanančiais Lietuvos ir Europos tradicines bei šiuolaikines etnines kultūras. Sporto verslo vadybos studijas, vykdomas anglų kalba, VDU rengia bendradarbiaujant su Eurolyga – jas baigusieji gali dirbti įvairiose sporto verslo organizacijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...