Remiantis „Kaspersky Lab“ kartu su bendrove „B2B International“ atlikto tyrimo rezultatais, trečdalis vartotojų elgėsi neapdairiai atlikdami finansines internetines operacijas realiuoju laiku. 31 proc. apklaustųjų prisipažino, kad nesidomi tinklalapių, kuriuose įrašo asmeninius duomenis, taip pat ir finansinius, saugumu. O kas penktas vartotojas nesiima jokių priemonių, kad apsaugotų slaptažodžius, naudojamus prieigai prie tokių svarbių resursų.

Tarp Lietuvos vartotojų trečdalis apklaustųjų (38 proc.) prisipažino, kad neskaito tinklalapių, kuriuose įrašo savo duomenis, netgi finansinę informaciją, saugumo taisyklių. 35 proc. Lietuvos vartotojų įsitikinę, kad bankų teikiama nemokama programinė įranga visiškai apsaugo juos nuo finansinių grėsmių internete.

O 30 proc. respondentų visame pasaulyje finansinius duomenis saugo įrenginiuose, turinčiuose prieigą prie interneto. Tai nebūtų taip baisu, jei visada būtų taikomos specialios programos, deja, taip nėra. Pavyzdžiui, vos daugiau kaip pusė išmaniųjų telefonų (58 proc.), valdomų operacinės sistemos „Android“, apsaugota antivirusinių sprendimų. Dar 31 proc. išmaniųjų telefonų ir 41 proc. planšečių su „Android“ operacine sistema savininkų nesinaudoja net tokia elementaria apsaugos funkcija kaip slaptažodis įrenginiui atblokuoti.

Per tyrimą taip pat nustatyta, kad kas šeštas vartotojas įsitikinęs, jog pinigų vagystė dėl kibernetinio nusikaltimo – labai retas įvykis, kuris vargu ar gali nutikti jam. Tačiau dalis vartotojų iš savo patirties žino, kad internete vyksta tikroji finansinės informacijos medžioklė. 33 proc. apklaustų vartotojų pranešė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie gavo įtartinų laiškų tariamai bankų vardu, kuriuose iš jų bandė išvilioti slaptažodžius ar kitą informaciją, o dar 14 proc. vartotojų buvo nukreipti į įtartinus internetinius puslapius, kur jiems buvo siūloma įrašyti duomenis autorizuotis mokėjimo sistemose. Lietuvoje įtartini laiškai nuo bankų su prašymu atsiųsti banko duomenis buvo siunčiami 7 proc. apklaustųjų, o 2 proc. respondentų buvo nukreipiami į internetinius puslapius su įtartinu turiniu, kur jų buvo prašoma įrašyti banko sąskaitų, internetinių parduotuvių ir kitų mokėjimo sistemų prisijungimo vardus ir slaptažodžius.

„Apgavikų aukomis pirmiausia tampa vartotojai, nesilaikantys saugumo reikalavimų. Neatidumas, neapdairumas ir netikėjimas kibernetinėmis grėsmėmis šiuolaikiniame pasaulyje anksčiau ar vėliau atsigręš prieš vartotojus. Kaip rodo tyrimo rezultatai, pinigų praradimas dėl kibernetinės atakos – visiškai neretas įvykis, ir daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos vartotojų, tapusių panašių atakų aukomis, nesugebėjo susigrąžinti savo lėšų. Be to, kenkėjiškos programinės įrangos skaičius nuolat auga, nesirūpinti kibernetine apsauga tampa labai rizikinga“, – aiškina Jurijus Namestnikovas, antivirusų ekspertas.

Siekiant sukurti saugią erdvę, kurioje galima drąsiai vykdyti sandorius realiuoju laiku, geriausia taikyti kompleksinius daugiaplatformius apsaugos sprendimus.