Maždaug kas penkta savo fizinėmis charakteristikomis į Saulę panaši žvaigždė gali turėti planetą, kuri savo dydžiu ir mase galėtų būti Žemės kopija. O artimiausia egzoplaneta, kurioje gali egzistuoti gyvybė, turėtų būti vos už 15 šviesmečių.

Tokias prielaidas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ skelbia Kalifornijos universiteto Berklyje astronomai. Džefris Marsis su kolegomis išanalizavo bendrą žvaigždžių, kurias nuo 2009 m. stebėjo dabar jau nebeveikiantis egzoplanetų paieškoms skirtas kosminis teleskopas „Kepler“, duomenų masyvą. Tyrinėdami žvaigždžių savybes specialia kompiuterine programa TERRA, mokslininkai mėgino numatyti, kiek Saulės sistemos kaimynystėje būtų galima rasti Žemės kopijų.

Tyrėjai pažymi, kad į kompiuterinės programos sudaryto algoritmo katalogą pateko daugiau kaip 42 tūkst. žvaigždžių ir 603 planetos, iš kurių 10 savo dydžiu prilygsta Žemei ir yra gyvybės zonos ribose. Palyginę jas su kitomis planetomis, kurias „surado“ programa TERRA, mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės tipo planetinėse sistemose Žemės dvynių turėtų pasitaikyti labai dažnai.

Mokslininkų skaičiavimu, po Žemės kopiją turėtų turėti kas penkta žvaigždė (22 proc.), kurios masė ir spektrinės savybės sutampa su Saulės savybėmis. Palyginimui, planetos-milžinės (tokios kaip Jupiteris) tokių žvaigždžių sistemose aptinkamos gerokai rečiau – tokių planetų gali turėti tik 1,6 proc. visų Saulės tipo žvaigždžių. O artimiausia į Žemę panaši planeta, kurioje gali egzistuoti gyvybė, turėtų būti ne toliau kaip už 15 šviesmečių.