Saulė šiemet planetos šiauriniame pusrutulyje gali pastebimai sparčiau paveikti odą, skelbia tyrėjai, pranešantys apie virš Arkties kritusį ozono lygį.

Ozono skylė virš Antarktidos yra gerai žinoma fenomenas - ji atsiveria kiekvieną pavasarį, įleisdama daugiau ultravioletinių saulės spindulių, kurie didina odos vėžio riziką aplinkinėse pietinio pusrutulio teritorijose.

Tačiau šiemet ozono lygis priešingame ašigalyje taip pat pasieks rekordiškai žemą lygį, teigia tyrėjai. Nors ozono sumažėjimas kol kas koncentruojasi ties Arktimi, sritis besikeičiant orams slinksis į Pietus tiek, kad pasieks apie 45 laipsnius šiaurės platumos, rašo „Discovery“.

„Sistema juda. Tos oro masės anksčiau ar vėliau pasirodys tiesiai mums virš galvų“, - sakė Markusas Rexas iš Alfredo Wegenerio poliarinių ir jūrinių tyrimų instituto Potsdame, Vokietijoje.

M. Rexas su tarptautine mokslininkų komanda analizuoja palydovų duomenis apie ozono kiekio ir temperatūros pokyčius. Šią savaitę paskelbti duomenys rodo, jog per paskutines dvi savaites ozono lygis labiausiai jo turtinguose stratosferos sluoksniuose krito perpus, o vidutiniškai - beveik trečdaliu. Tai yra praktiškai žemiausiais kada nors užfiksuotas lygis.

Anot M. Rexo, žema temperatūra stratosferoje ir kitos orų tendencijos per kitas kelias savaites ozono lygį dar sumažins ir jis taps rekordiškai žemas.

Ozono irimą ties abiem ašigaliais lemia chloro ir fluoro karbonatiniai junginiai (CFC), anksčiau plačiai naudoti šaldytuvų, aerozolinių purškalų, kitų produktų gamybai, bei kitos ozoną ardančios medžiagos, kurių daugumos buvo išsižadėta 1987 metais Monrealio protokolu, tačiau jų likučiai stratosferoje laikysis ateinančius dešimtmečius.

Sistema juda. Tos oro masės anksčiau ar vėliau pasirodys tiesiai mums virš galvų.M. RexasOzono irimas vyksta stratosferoje - viršutiniame Žemės atmosferos sluoksnyje, kuris driekiasi aukštyje nuo 10 iki 50 kilometrų, išskyrus ašigalius, kur prasideda apie 8 kilometrų aukštyje.

CFC ir panašūs chemikalai ozoną naikinti pradeda, kai temperatūra stratosferoje nukrinta iki maždaug 78 laipsnių šalčio ir ima formuotis plonyčiai žvilgantys debesys - ledo kristalai jų viduje tampa paviršiais ozoną eliminuojančioms reakcijoms.
Šioms reakcijoms reikia dar vieno komponento - saulės šviesos, todėl jos Arktyje įsisuka šiuo metų laiku, kai saulė grįžta.

„Ši žiema [stratosferoje] buvo ypač šalta“, - žemą ozono lygį aiškino M. Rexas. Anot jo, iš dalies tai galėjo lemti besikeičiantis klimatas. Nors temperatūra arti Arkties paviršiaus šyla, gausėjančios šiltnamio dujos stratosferą šaldo, todėl ozono lygio kritimo rekordai esą yra tikėtini ir kitus du ar tris dešimtmečius, tačiau vėliau CFC ir kiti ardantys junginiai turėtų pamažu išsivalyti.

„Ši žiema nekeičia bendro vaizdo, jog iki šio šimtmečio pabaigos ozono netekimas taps istorija“, - teigė M. Rexas.

Tyrėjų nuomone, sumažėjusio ozono sritis kovo pabaigoje nuslinks per rytinę Rusiją ir judės toliau - per JAV ir kitas šalis, pasiekdamas iki 45 laipsnių šiaurės platumos.
„Nepanikuokite. Tai nėra priežastis rimtam susirūpinimui. Tačiau žmonės turėtų turėti galvoje, kad būnant lauke pavasarį, nudegimo laikas gali sutrumpėti iki 20 minučių. Žmonės kovą to nesitiki - tokiu metu nesitikėtum nudegti JAV šiaurinėje dalyje“, - sakė M. Rexas.