- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kvantinės fizikos tyrėjai, „nematomumo apsiausto“ išradėjas ir vienas iškilus italų teoretikas minimi tarp pretendentų antradienį pelnyti šių metų Nobelio fizikos premiją, kurią pernai gavo juodųjų skylių tyrinėtojai.
Prestižinio apdovanojimo laureatai turėtų būti paskelbti Stokholme apie 11 val. 45 min. vietos (12 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.
Pastaruosius dvejus metus premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta astrofizikos tyrėjams, tad ekspertai dabar prognozuoja, jog Nobelio komitetas šiemet savo dėmesį nukreips kitur.
Jau ne vienus metus prancūzas Alainas Aspectas (Alenas Aspektas) minimas kaip potencialus laureatas dėl savo tyrimų kvantinės sieties srityje. Premiją jis galėtų gauti bendrai su Austrijos mokslininku Antonu Zeilingeriu (Antonu Ceilingeriu) ir amerikiečiu John Clauseriu (Džonu Klauzeriu).
Kvantinė sietis yra reiškinys, kai užmezgamas ryšys tarp dviejų ar daugiau dalelių ar molekulių kvantinių būsenų – sukinio, poliarizacijos ar momento. Ši sąsaja gali išlikti net tada, kai erdvėje objektai yra toli vienas nuo kito, o su kuriuo nors iš jų atliekamos manipuliacijos paveikia visus kitus.
Albertas Einsteinas (Albertas Einšteinas) šią teoriją, pradėtą plėtoti praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, vadino „baugia“, nes sietis atrodo veikianti akimirksniu, nesant jokio akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų.
Prancūzijoje 9-o dešimtmečio pradžioje A. Aspecto atlikti eksperimentai pirmąkart pademonstravo, kad ši teorija veikia praktiškai, taip pat įrodė, kad A. Einsteinas šiuo klausimu iš dalies klydo.
Nobelio premijų skyrimą stebintys ekspertai sakė, kad šiemet apdovanojimo taip pat gali tikėtis mokslininkai, atvėrę kelią sukurti kvantinius kompiuterius ir pažangesnius kriptografijos metodus. Tarp jų minimi amerikiečiai Charlesas Bennettas (Čarlzas Benetas) ir Peteris Shoras (Piteris Šoras), taip pat kanadietis Gilles'is Brassard'as (Žilis Brasaras).
Informacinių technologijų „šventuoju graliu“ laikomas kvantinis kompiuteris gali apdoroti sudėtingą informaciją sunkiai suvokiama sparta ir galėtų kada nors beviltiškai aplenkti net ir pačius pajėgiausius mūsų laikų kompiuterius.
„Nematomumo apsiaustas“
Tuo metu Britanijos mokslininkas Johnas Pendry (Džonas Pendris) nudžiugintų tiek fizikus, tiek Hario Poterio gerbėjus, jeigu Nobelio premija atitektų jam – už išradimą, pramintą „nematomumo apsiaustu“.
2006 metais J. Pendry paskelbė koncepciją, kad metamedžiagos gali būti panaudotos iškreipti šviesą aplink kokį nors objektą ir padaryti jį nematomą.
Ši originali idėja buvo išplėtota ir pritaikyta daugeliui sričių, pradedant garso bangų nukreipimu, baigiant naujomis pastatų apsaugos nuo žemės drebėjimų technologijomis.
Specializuotas institutas „Clarivate“, kasmet skelbiantis į Nobelio premiją galinčių pretenduoti mokslo pasiekimų sąrašus, nurodė, kad šiemet apdovanojimas gali būti skirtas italų teorinės fizikos specialistui Giorgio Parisi (Džordžui Pariziui) už „revoliucingus atradimus, susijusius su kvantine chromodinamika ir sudėtingų netvarkingų sistemų studijomis“.
„Daug dalykų yra keblu suprasti eiliniams mirtingiesiems“, – padėtį apibendrino Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“.
Praeitų metų Nobelio fizikos premija paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez) už tyrimus, susijusius su juodosiomis skylėmis – Visatos objektais, kurių gravitacija tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas, net ir šviesa.
Jeigu Nobelio komitetas nuspręstų vėl pagerbti kosmoso tyrimų srityje dirbančius mokslininkus, kaip pretendentai minimi Meksikos ir Britanijos tyrėjas Carlosas Frenkas (Karlosas Frenkas), Kanados ir Argentinis astrofizikas Julio Navarro (Chulijas Navaras) ir britas Simonas White'as (Saimonas Vaitas). Visi trys gilinasi į galaktikų evoliuciją, kosmoso struktūras ir tamsiosios medžiagos aureoles.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...