VSAT sraigtasparnis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tikras, iš tiesų jį pilotuoja ne pasieniečiai, o Kazimieras Mykolaitis – vilnietis, kuris sukūrė mažą sraigtasparnio prototipą, visiškai atitinkantį pasieniečių sraigtasparnį.

K. Mykolaitis prisipažino, kad kurdamas prototipą tikro pasieniečių sraigtasparnio gyvai nebuvo matęs: „Pradėjau ieškoti nuotraukų, prisijungiau prie VSAT feisbuko grupės, prisirinkau įvairiausių nuotraukų. Nuotraukose pagal fotoaparatą vienur šviesesnė spalva, kitur tamsesnė, bet aš pagal vidurkį pasirinkau ir pradėjau dažyti. Dėl dažymo jau norėjau kreiptis į kokius nors profesionalus, nes tikrai tą darbą kas nors padarytų daug geriau, bet nusprendžiau, kad aš vis tik esu aviamodeliuotojas ir aš dažysiu. Prisipirkau panašių dažų ir pradėjau dažyti mineralinio butelius, kad neišterliočiau modelio iš karto. Pirmi rezultatai buvo tragiški, nubėgo lašai, kažkodėl lakas nebuvo skaidrus, tada pradėjau daugiau skaityti ir dažiau tuos mineralinio butelius, kol galiausiai pradėjo kažkas pavykti ir aš jį nudažiau. Profesionalai tą darbą būtų daug geriau atlikę, bet aviamodeliavimas yra įvairiapusis, yra daug darbo garaže, yra daug darbo prie skrydžio simuliatoriaus, nes išėjus į lauką ir pakėlus modelį yra nedaug šansų, kad nusileidimas bus sėkmingas“.

Stop kadras

Jis pripažino, kad tokį sraigtasparnį sukūrė per du mėnesius: „Ne tiek daug – du mėnesius. Du mėnesius kiekvieną vakarą maždaug po porą valandų. Tai išmokė kantrybės, kadangi buvo daug dažymo ir klijavimo, tai vieną sluoksnį nupurški ir viskas – tu nieko negali daryti, turi eiti namo, palaukti dvylika valandų, kol sukietės, tada grįžti ir dažai kitą sluoksnį, tada – laką. Lygiai taip pat su klijuotomis detalėmis – tu turi laukti, kol sustings, tada grįžti ir daryti toliau“.

Pirmi rezultatai buvo tragiški, nubėgo lašai, kažkodėl lakas nebuvo skaidrus.

Anot K. Mykolaičio, sraigtasparnis valdomas pultu: „Jis yra pakankamai išmanus, nes leidžia ne tik pilotuoti, bet ir nuotoliniu būdu giroskopui valdyti parametrus – eigas, kampus, pasvirimo greičius ir t. t. Pats kilimas, pasvirimas, uodegos valdymas atkartotas pagal tikrą sraigtasparnį. Jis nėra varomas kuru, jis elektrinis, ekologiškas. Kai pirmą kartą pakėliau, jis nesukėlė to įspūdžio, nes sraigtas tiesiog pradėjo suktis be jokio pradinio variklio garso, nebuvo to tikrojo ūžimo. Turbinos turėtų labai agresyviai šnypšti, tai pažiūrėjau, kaip modeliuotojai sprendžia tą klausimą. Tai – garso simuliatorius taip vadinamais garsiakalbiais. Jie įklijuojami į korpusą ir vibruoja, o tas vibravimas dar sustiprina garso įspūdį“.

Stop kadras

K. Mykolaičio sukurtame sraigtasparnyje yra ir kamera, tokia kaip ir tikrame VSAT sraigtasparnyje: „Atkartota termovizoriaus kamera. Šitos kameros modelį aš projektavau ir atsispausdinau su 3D spausdintuvu. Sukurti kopijos detales užtrunka nemažai laiko šio sraigtasparnio gamybos procese“.

Kaip jis aiškino, sraigtasparnio modeliu susidomėjo ir pati VSAT: „VSAT susidomėjimas mane labai nudžiugino, jiems turbūt visai patiko tas modelis. Tai buvo tokia galimybė jų žinomumą padidinti, nes jie irgi viešina tai, ką daro“.

VSAT K. Mykolaičiui leido paskraidyti ir tikru sraigtasparniu: „Aš tilpau, tas mane labai nustebino. Žmonių figūrėlės labai sunkiai tilpo į sraigtasparnio modelį, nors jis – 1:6 mastelio, o figūrėlės – 30 cm, tai atitiktų tikro žmogaus 180 cm“, – pasakojo kūrėjas.

Jis pripažino, kad sukurti modeliuką jam kainavo net 3,5 tūkst. eurų: „Pats pirmas pirkinys, į kurį įeina sraigtasparnio fiuzeliažas ir sraigtasparnio mechanika, yra 2200 eurų, o tada yra periferinė įranga, tokia kaip giroskopai, mašinėlės, kurios perduoda mechaninį judesį į sraigtą, akumuliatoriai, įkrovikliai. Kai ką jau turėjau, dėl to tokia kaina. Jei būčiau šiandien pradėjęs, tai man reiktų ir pulto, ir įkroviklių, ir akumuliatorių, tai ta kaina būtų dar šiek tiek didesnė.“