„Pastaruoju metu psichologinius tyrimus bei įžvalgas papildo ir neurologiniai tyrimai. Dėl intensyvaus IT naudojimo labiausiai nukenčia vaiko savireguliacija – tai susiję su pokyčiais smegenų srityje, atsakingoje už slopinamąją kontrolę. Šios kontrolės funkcija – susistabdyti, susilaikyti, atidėti šiek tiek, spręsti sudėtingesnius uždavinius. Tai lemia pasikeitusią vaikų elgseną – jie tampa impulsyvesni, sunkiau reguliuoja emocijas ir elgesį“, – sako socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.

Prof. dr.  R. Jusienės vadovaujama mokslininkų grupė 2017-2018 metais atliko 1,5-6 metų amžiaus vaikų tyrimą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Jame dalyvavo per 1200 šeimų, o papildomai 200 vaikų (4-5 metų) iš šių šeimų buvo tiriami pažintiniai gebėjimai ir savireguliacija. Praėjusiais metais buvo pradėtas kitas tyrimas, kuriame tiriama, kaip IT naudojasi pradinių klasių moksleiviai bei kokias tai kelia rizikas.

Anot mokslininkės, galima sutikti su tuo, kad modernios IT technologijos iš dalies susilpnina tuos vaikų gebėjimus, kuriuos mes tradiciškai vertinome kaip žmogaus savybes, skiriančias jas nuo daugelio gyvūnų, reikalaujančias aukštesnio lygmens kognityvinių smegenų funkcijų.

Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad testuojant ilgai internetu besinaudojančius ir kompiuterinius žaidimus žaidžiančius vaikus pastebėta, kad darbinė atmintis nėra nukentėjusi, tačiau to negalima pasakyti apie ilgalaikę regimąją atmintį.

„Modernių IT technologijų naudojimas ypač pablogina ilgalaikę regimąją atmintį, silpnina motorinius gebėjimus. Neurologiniai tyrimai irgi pagrindžia šią tendenciją. Panašu, jog mūsų smegenys atsisako tų funkcijų, kurios yra nebenaudojamos. Internetu ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, matome daug vaizdų, todėl nebėra poreikio fiksuoti, nelieka poreikio išsaugoti juos ilgalaikėje atmintyje, lygiai kaip nebereikalinga rašyti ranka. Tačiau reikalingi gebėjimai vienu metu aprėpti (išlaikyti) skirtingą informaciją ir ją panaudoti – todėl darbinė atmintis ne nukenčia, o kaip tik dar labiau įdarbinama ir treniruojama“, – sako mokslininkė.

Tiriant vaikus, taip pat pastebima, kad modernios IT turi ypač neigiamą poveikį fizinei vaikų sveikatai. Tai patvirtina rimti kitų šalių kolegų tyrimai.

„IT skatina sėslų gyvenimą, trūksta fizinio aktyvumo, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes niekaip negalime išbristi iš lėtinių ligų – cukrinio diabeto, onkologinių ligų ir širdies-kraujagyslių sistemos susirgimų. Iš tyrimų taip pat galime matyti, kad kuo daugiau vaikai sėdi prie ekranų, tuo daugiau valgo nesveiko maisto – tai irgi neigiamai veikia sveikatą“, – atkreipia dėmesį prof. dr. R. Jusienė.

Be fizinių sveikatos problemų, šiuolaikinės IT kelia ir psichinių problemų: impulsyvesniems vaikams kyla didelė kompulsyvumo rizika – jie gali nebegalėti sustoti naudotis ekranais.  Šią riziką gali sustiprinti ir prasti santykiai šeimoje, o kompulsyvus elgesys gali tapti kitų problemų sąlyga: vaikas nebesugebės bendrauti ir su bendraamžiais bei kitais žmonėmis.

Nors nemažai mokslininkų ir futurologų dėl šių tendencijų prognozuoja pesimistinę ateitį, prof. dr. R. Jusienė nepraranda optimizmo.

„Žmogus turi gebėjimą adaptuotis. Pasiekę kraštutinumą paprastai imame ieškoti aukso vidurio, prisitaikome. Jau dabar galime matyti pozityvius procesus: tėvai tampa sąmoningesni ir nebeduoda vaikams taip anksti ir be saiko naudotis išmaniosiomis technologijomis. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriame ir fiziniam aktyvumui, bendravimui, įprastiems „gyviems“ žaidimams, kurie yra labai svarbūs ugdymui.

Be to, mokomės įvesti apribojimus bei taisykles. Geras pavyzdys būtų automobiliai: jų naudojimo pradžioje nereikėdavo vairuotojo pažymėjimo, eismo taisyklių ar kitokio reguliavimo, panašiai buvo ir su alkoholio vartojimu – ne iš karto pradėta reguliuoti. Manau, kad mums pavyks išsaugoti amžinąsias vertybes: bendravimą gyvai, ryšį su gamta“, – sako prof. dr. R. Jusienė.