JAV tyrėjai sukūrė itin plonas plėveles, kurios suglaustos suformuoja superlaidininką - medžiagą, kuri yra itin laidi elektrai. Šis išradimas aktualus elektronikos gaminiams ir gali padėti atsirasti naujoviškiems, sparčiai veikiantiems ir energiją tausojantiems įtaisams.

Iki tam tikros temperatūros atšaldytų laidininkų elektrinė varža tampa lygi arba priartėja prie nulio ir jie geriau praleidžia elektros srovę. O įprasti laidai, dėl jų elektrinės varžos, yra linkę kaisti ir dėl to atsiranda energijos nuostoliai.

„Mes suglaudėme dvi medžiagas ir, nors nė viena iš jų nėra superlaidininkas, aptikome, kad jų vietos, kuriose jos liečiasi, yra itin laidžios“, - teigė JAV Energijos departamento Brukheiveno nacionalinės laboratorijos fizikas Ivanas Bozovicius. Šios superlaidžios plėvelės storis nesiekia vieno nanometro - vienos milijardosios metro dalies.

Pagrindinis naujojo superlaidininko privalumas prieš dabar naudojamus - palyginti aukšta temperatūra, kurioje naudojamos medžiagos tampa itin laidžiomis. Šiandieniniai superlaidininkai, naudojami magnetinio rezonanso įrengimuose, turi būti šaldomi skystu heliu, kad išlaikytų vos 4 laipsniais aukštesnę už absoliutųjį nulį temperatūrą. Pagal Celsijų tai būtų -269,15 laipsnio.

Brukheiveno mokslininkų sukurta plėvelė superlaidi tampa 50 laipsnių virš absoliutaus nulio temperatūroje (-223,15 laipsnių pagal Celsijų). Tai - didelis pasiekimas, nes temperatūra artėja prie tos ribos, kurią būtų galima pasiekti naudojant skystąjį azotą, kurio temperatūra siekia -196,15 laipsnių pagal Celsijų. Tada medžiagų šaldymasgerokai atpigtų.

Žinoma, tai dar toli iki tikslo - sukurti medžiagą, kuri pasižymėtų superlaidininko savybėmis kambario temperatūroje.