Jau antradienį Žemei gali smogti šėlstančio kosminio oro banga, kilusi po didžiulio sprogimo Saulėje, perspėja NASA mokslininkai.

Savaitgalį išsiveržimus Saulėje užfiksavo keli palydovai, tarp kurių – NASA naujoji Saulės dinamikos observatorija (SDO).

Viso pasaulio astronomai stebėjo didžiulį saulės žybsnį virš milžiniškos, savo dydžiu Žemei prilygstančios Saulės dėmės, kuris, jų manymu, susijęs su dar didesniu Saulės paviršiuje vykusiu išsiveržimu.

Sprogimas, vadinamas vainiko masės išmetimu, buvo nukreiptas tiesiai į Žemę. Po jo kilo „saulės cunamis“, kosmosu nuskriejęs 150 mln. kilometrų.

SDO nuotraukos leidžia spręsti apie bangą, iš žybsnio sklindančią po kosmosą, praneša „New Scientist“. Ekspertai sako, kad didelį krūvį turinčių dujų banga Žemę greičiausiai pasieks antradienį, kai ji smogs į natūralų magnetinį skydą, saugantį Žemę. Greičiausiai tai sukels vaizdingas šiaurės ir pietų pašvaistes.

„Išsiveržimas nukreiptas tiesiai į mus. Tai pirmas didžiulis į Žemę nukreiptas išsiveržimas po gana ilgo laiko“, – teigė Harvardo-Smithsonijaus astrofizikos centro mokslininkas Leonas Golubas.

Mokslininkai įspėjo, kad didžiulis saulės išsiveržimas galėtų sunaikinti palydovus ir energetines bei komunikacijų sistemas visame pasaulyje, rašo telegraph.co.uk.
NASA neseniai įspėjo, kad didelė Didžiosios Britanijos dalis gali likti be elektros ir būtinos komunikacijos, kai Žemei smūgį suduos „kosminė audra“.

Mokslininkai mano, kad maždaug nuo 2013 metų, kai Saulė pabus iš „gilaus miego“, Žemę atakuos iki šiol nematyti jos žybsnių skleidžiami magnetinės energijos kiekiai.
Vis dėl to neaišku, kokių nuostolių pastarasis išsiveržimas gali padaryti pasaulio komunikacijos sistemoms.

Britų mokslininkė Lucie Green iš Mullardo kosmoso mokslinės laboratorijos saulės žybsnius stebėjo per japonų kosminį teleskopą „Hinode“.

„Tai labai retas reiškinys. Ne vienas, o du beveik vienu metu vykę išsiveržimai skirtingose Saulės vietose, nukreipti į Žemę“, – kalbėjo ji.

„Tokie išsiveržimai vyksta tuomet, kai didžiuliai magnetiniai dariniai Saulės atmosferoje tampa nestabilūs ir jų didžiulė Saulės gravitacinė trauka nebegali išlaikyti. Tuomet jie išsiveržia į kosmosą“, – aiškino mokslininkė.

„Atrodo, kad pirmasis išsiveržimas buvo toks didelis, kad jis pakeitė pusės Saulės matomosios atmosferos magnetinius laukus ir sudarė sąlygas antrajam išsiveržimui. Abu išsiveržimai gali būti nukreipti į Žemę, bet keliauti skirtingais greičiais. Tad egzistuoja didelė galimybė, kad stebėsime didelį ir ilgalaikį poveikį, tokį kaip šiaurės pašvaistės“, – pridūrė L. Green.