Įvairus maistas – nuo mažens

Savo atradimais ir patiekalų mažiesiems idėjomis E.Juzumas dalijasi instagramo paskyroje "Mano vaikas valgo viską". Ji pastebi, kad visuomenėje vis dar gajus gana siauras požiūris į vaikų mitybą, dėl kurio mažyliai vėliau ima išrankiai žiūrėti į maistą.

"Jei vaikas tik gerokai paaugęs lėkštėje pirmą kartą išvys brokolį ar avokadą, suprantama, kad jam šis maistas iš pradžių nepatiks. O jeigu tėvai per pirmuosius atžalos gyvenimo metus leis pažinti kuo daugiau skonių, greičiausiai ateityje toks vaikas nebus išrankus", – sako ji.

Mintis apie tinklaraštį Eglei kilo, kai Leonui sukako pusmetis. Artėjant laikui primaitinti, mama norėjo, kad jos vaikas tinkamai pažintų maisto pasaulį. Gydytojų rekomendacijos buvo nevienareikšmiškos: vieni siūlė mažylį maitinti kuo įvairesniu maistu, kiti – apsiriboti virta morka ar bulve.

"Vaiko maisto raciono parinkimas priklauso ir nuo šalies kultūros. Lietuvoje įprastos vienokios praktikos, JAV – kitokios, o prancūzai elgiasi dar kitaip. Pati buvau nevalgus vaikas. Tad pradėjau galvoti, ar yra būdų sūnų užauginti neišrankiu valgytoju, kuriam maistas nebūtų prievarta?" – atskleidžia tinklaraštininkė.

E.Juzumas, pradėjusi primaitinti vaiką, nesilaikė vienos teorijos ar principo. Savo metodą tinklaraštininkė susidėliojo iš įvairių atskirų teorijų dalių.

"Kadangi Leonas yra mano pirmas vaikas, elgiausi gana atsargiai. Greičiausiai su antru vaiku viskas būtų dar laisviau. Šiek tiek laikiausi gydytojų rekomendacijų, tad pradėjau nuo daržovių, vėliau į sūnaus racioną įtraukiau grūdus, pieno produktus, mėsą. Net jei vaikui kas nors nepatikdavo, nenuleisdavau rankų. Man atrodo, kad pirmakarčiai tėvai neretai daro svarbią klaidą – pamatę, kad vaikas kažką mėgsta, ties tuo ir sustoja, – pastebi ji. – Baiminamasi, kad išbandžius ką nors naujo, mažyliui tai nepatiks, ir jis liks nevalgęs. Tad geriau duoti atžalos mėgstamą trintą obuolį su bananu, kurie yra saldūs ir išties labai skanūs. Tačiau vėliau tokiam mažyliui brokolio ar briuselinio kopūsto įsiūlyti nepavyks."

Kadangi pašnekovė yra maisto fotografė, ji stengiasi, kad sūnaus lėkštėje esantis maistas būtų ne tik skanus, maistingas, bet ir gražiai atrodytų. Tad taip prieš trejus metus ir gimė E.Juzumas instagramo paskyra.

"Pradėjusi šią veiklą pastebėjau, kad tėvams išties labai trūksta informacijos, receptų ir idėjų, kaip pamaitinti mažuosius. Lietuvoje turime puikių gydytojų ir mitybos specialistų. Tačiau mažai kas kalba apie tai, kad vaikas gali valgyti ne tik varškėčius, bet ir daržovių troškinį. Man nepatinka toks vaikų skonio nuvertinimas. Tad savo tinklaraščiu norėjau tėvams parodyti, kad gali būti ir kitaip", – pasakoja ji.

Daugelis tėvų mano, kad mažiems vaikams negalima siūlyti suaugusiųjų maisto, jiems reikia gaminti kitaip. Tai mitas.

Iš vaiko perspektyvos

Pasak E.Juzumas, Leonas valgo tą patį, ką ir ji su vyru – turtingo skonio suaugusių žmonių patiekalus. Moters teigimu, metų ar pusantrų vaikas jau geba valgyti maistą, kurį renkasi ir jo tėvai. Tiesiog svarbu, kad patiekalai nebūtų aštrūs, persūdyti, perkepti.

"Gaminant vaikui, iš principo tinka visi prieskoniai, išskyrus aitriuosius pipirus. Reikėtų vengti ir druskos bei cukraus. Tačiau drąsiai galite rinktis tiek šviežias, tiek džiovintas žoleles: čiobrelius, raudonėlius, mėtas, rozmarinus, šalavijus, krapus, petražoles, peletrūnus. Tai yra puikūs ir vaikams saugūs prieskoniai. Nepamirškite ir prieskoninių daržovių: svogūnų, česnakų, salierų. Kepiniuose tinka gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas. Tiesa, pastarasis labai retai, bet gali sukelti alerginių reakcijų. Tad iš pradžių į maistą jo reikėtų įmaišyti kukliai, – pastebi ji. – Su vyru ir prieš vaiko gimimą valgėme gana sveikai, tad savo mitybą koregavome minimaliai. Tiesiog nusistovėjo aiškesnis pietų ir vakarienės grafikas, kad galėtume bent kartą per dieną pavalgyti visi kartu. Laikinai atsisakėme labai aštrių prieskonių, gruzdinto maisto. Tačiau kartais, gamindama troškinį, dalį jo atidedu Leonui, o likusią dalį pagardinu aitresniais prieskoniais."

Pašnekovė mano, kad vaikai negimsta būdami išrankūs maistui. Dauguma mažylių nebijo paragauti brokolių, salierų ar briuselinių kopūstų. Tačiau vėliau, sulaukę dvejų, jie jau tampa išrankesni. Jei iki to laiko tėvai tam tikro skonio patiekalų mitybą neįtraukia, vėliau gali būti sunku pakeisti atžalos nusistatymą.

"Vaikų mitybos specialistai teigia, kad vaikas naują ingredientą lėkštėje turi pamatyti bent penkiolika kartų, kad jis taptų įprastas, jį pamėgtų. Todėl nereikėtų tikėtis, kad mažylis iškart susižavės nauja daržove, nors kartais būna ir taip. Pirmą kartą brokolius jis gali ignoruoti, trečią kartą – pauostyti ar pačiupinėti, o septintą kartą gal ir palaižyti. Tiesiog tai turi tapti kasdieniu ingredientu lėkštėje, ir po kurio laiko patys tėvai nustebs, kad vaikas ima ir valgo", – atskleidžia ji.

Eglė siūlo kartais į situaciją pažvelgti iš vaiko perspektyvos. Jei mažylis valgo vienas, jam gali kilti klausimų – kodėl tėvai neskanauja to paties? Nesusikalbėjimų neretai kyla ir vaikui išgyvenant išrankumo fazę. Ji aplanko kone kiekvieną mažylį. Kartais ši fazė susijusi su augimo šuoliais, kartais – kitomis priežastimis.

"Žinau, kaip gali būti sunku tokiu atveju nestresuoti ir nepulti skaičiuoti kiekvieno atžalos kąsnio. Svarbu vaiko nepersekioti ir jam primygtinai nesiūlyti maisto. Normalioje šeimoje joks vaikas badu dar nemirė, todėl svarbu šiek tiek atsipalaiduoti ir pralaukti, – šypsosi E.Juzumas. – Įsivaizduokime situaciją, kad draugai jus pakvietė į restoraną. Atėjus paaiškėjo, kad patiekalai yra pagaminti iš vabzdžių. Jūs nesiryžtate jų paragauti, o draugai įkyriai ragina: ko nevalgai, pabandyk šito, išbandyk aną. Tokia situacija gali pradėti kaip reikiant erzinti. Lygiai taip pat jaučiasi ir vaikai, kai tėvai jiems prievarta bruka naują, nepažintą maistą."

Svarbiausia – tėvų pavyzdys

Pasak pašnekovės, atsipalaidavimas ir ramybė prie stalo yra ypač svarbūs. Tėvai neretai susinervina pamatę, kad vaikas nevalgo jam paduoto maisto, tačiau reikėtų pamąstyti, kodėl taip atsitiko. Galbūt mažylis jaučia stresą, ar neseniai suvalgė sotų užkandį?

"Susirūpinti reikėtų tada, kai vaikas iš tikrųjų visiškai nieko nevalgo, jam krinta svoris. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į specialistą. Man atrodo, kad tėvams dažnai trūksta atsipalaidavimo ir supratimo, kad viskas galiausiai išsispręs. Šiuolaikinės mamos neretai kenčia norėdamos viską tobulai atlikti, užtikrinti vaikui subalansuotą valgiaraštį. Jos kelia itin aukštus lūkesčius ir vaikui, tikisi, kad jis suvalgys viską lėkštėje, – atkreipia dėmesį E.Juzumas. – Patarčiau tiesiog prižiūrėti, kad vaiko mityba būtų įvairesnė, tris dienas iš eilės nesikartotų tas pats patiekalas. Jei kartais mažylis nenori ko nors valgyti, nieko tokio. Dažna problema tampa ir užkandžiavimas. Vaikas prie stalo turėtų sėstis šiek tiek praalkęs. Jei jis prieš pusvalandį suvalgė užkandį, mažai tikėtina, kad norės vakarienės. Tokiu atveju būtų protinga ją šiek tiek pavėlinti."

Pašnekovė pastebi, jog neretai tėvai nori, kad vaikas valgytų daržoves, nors patys jų nevalgo. O juk mažyliai viską mato ir kopijuoja tėvų elgesį.

"Geriausia mokykla vaikui – tėvų pavyzdys. Jie perima ne tik mitybos įpročius, bet ir elgesį prie stalo, manieras. Patarčiau visai šeimai bent vieną kartą per dieną valgyti kartu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mažyliai daug lengviau valgo, kai jie ne vieni, nejaučia spaudimo ir tiesiog ramiai sau vakarieniauja, sėdėdami su šeima prie bendro stalo", – tikina jauna mama.

Užpildo žinių stygių

E.Juzumas džiaugiasi, kad jos tinklaraštis sulaukė nemažai mažamečius vaikus auginančių tėvų dėmesio. Su tinklaraštininke sekėjai neretai dalijasi savo patirtimi ir vargais, besistengiant atžaloms įsiūlyti naujų skonių.

"Šia tema Lietuvoje egzistuoja tam tikras vakuumas. Daugelis tėvų mano, kad mažiems vaikams negalima siūlyti suaugusiųjų maisto, jiems reikia gaminti kitaip. Tai mitas. Žinoma, maistą mažyliui reikia šiek tiek pritaikyti, bet patiekalų į skirtus vaikams ir suaugusiesiems aš neskirstyčiau", – tikina ji.

Eglė maisto gamybos srityje sukasi jau ne vienus metus. Studijų laikais ji buvo išvykusi į JAV dirbti aukštos klasės restorane. Vėliau studijavo Italijoje, kur dar labiau pamėgo sveiką ir skanų maistą. Nors pašnekovė studijavo teisę, grįžusi į Lietuvą suprato, kad būtent maisto gamyba jai padeda atsipalaiduoti. Tad 2007 m. Eglė ėmė rašyti vieną pirmųjų Lietuvoje maisto tinklaraščių "Žaidimų aikštelė". Pradėjusi fotografuoti, ji gavo pasiūlymą viename interneto portale dirbti maisto skilties redaktore. Vėliau penkerius metus dirbo maisto gamybai skirto žurnalo "Virtuvė" vyriausiąja redaktore. Galiausiai išvyko į Rygą pas savo būsimą vyrą, kur maisto fotografe dirbo populiariame maisto žurnale "Četras Sezonas".

Virtuvėje – gyvenimo mokykla

E.Juzumas ragina mamas su savo atžalomis kuo daugiau laiko praleisti virtuvėje. Leonas pastaruoju metu Eglei neretai padeda gaminti maistą, taip mokosi svarbių įgūdžių. Pavyzdžiui, mėgsta skusti morkas ar į trintuvę sudėti ingredientus vaisių kokteiliui. Eglė juokiasi, kad sūnų su maistu pažindino jau nuo mažų dienų – kai viena ranka laikydavo atžalą, o kita maišydavo puodą.

"Kai sūnus buvo visai mažas, jam tiesiog pasakodavau viską, ką darau, – štai pjaustau pomidorus, maišau sriubą. Taip ėmė plėstis jo žodynas – ne tik kulinarine, bet ir bendrąja prasme. Dvimetis Leonas turguje nustebindavo visus prekeivius turininga savo kalba ir puikiu daržovių pavadinimų žinojimu, – šypsosi ji. – Virtuvėje mes mokėmės ir skaičiuoti. Pavyzdžiui, kai reikia iš krepšio į dubenį sudėti obuolius. Taip laviname ir chemijos, fizikos žinias. Pavyzdžiui, vaikui galima parodyti, kaip suplakami kiaušinių baltymai. Jam visa tai atrodo labai magiška. Be to, prisilietęs prie maisto gamybos, mažylis kur kas labiau nori jį valgyti. Tėvams pagyrus atžalą už pagalbą verdant sriubą, vakarienė ne tik tampa gardesnė. Vaikas taip pat pasijaučia savarankiškesnis, įgauna pasitikėjimo savimi."

Leonui ypač patinka gerti vaisių kokteilius, kuriuos jis "pats" pasiruošia. Eglė suruošia visus ingredientus, o mažylis juos sudeda į trintuvę ir paspaudžia įjungimo mygtuką.

"Nesvarbu, kad į kokteilį įdedu špinatų ir avokado, sūnus jį geria pasigardžiuodamas. Faktas, kad gėrimą pats susiplakė, jį padaro dar skanesnį, – šypsosi tinklaraštininkė. – Tad viena didžiausių vaiko įtraukimo į virtuvę naudų yra tai, kad jis kur kas noriau valgo. Verta vaiką įtraukti ir apsiperkant, planuojant valgiaraštį. Taip formuojasi įgūdžiai, kurie mažyliui pravers tolesniame gyvenime. Žinoma, gaminant drauge su trimečiu, virtuvė lieka ne itin tvarkinga. Tai tėvus dažniausiai ir atgraso nuo gaminimo su mažais vaikais. Tačiau tai – menkniekis, palyginti su nauda, kurią mažylis gauna."

Bananų duona "Na na na"

3 pernokę bananai,

2 stiklinės (480 ml) avižų dribsnių,

2 kiaušiniai,

6 datulės, be kauliukų,

1 šaukštelis cinamono,

1 šaukštelis kepimo miltelių.

Visus ingredientus sudėkite į virtuvės kombainą ir sutrinkite iki vientisos masės. Tešlą sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir kepkite 180 °C temperatūroje 40–45 min. Iškepusią palikite atvėsti.

Pasta su moliūgų ir kokosų padažu

250 g šviežių makaronų,

500 g sviestinio moliūgo,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1/2 skardinės kokosų pieno,

1 skiltelė česnako,

1/2–1 citrinos sulčių,

tarkuoto parmezano.

Moliūgą nuplaukite, nusausinkite, dėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą, šalia įmeskite česnako skiltelę ar dvi, pašlakstykite alyvuogių aliejumi. Kepkite 180 °C orkaitėje, kol suminkštės, o krašteliai apskrus ir karamelizuosis, – apie 40 min. Iškepusį moliūgą kartu su česnaku sutrinkite trintuvu ar virtuvės kombainu į tyrę. Supilkite kokosų pieną ir išmaišykite (lengviausia taip pat trintuvu), įmaišykite citrinų sultis (ragaukite ir rūgštelę reguliuokite pagal savo skonį). Išvirkite makaronus, nusausinkite ir supilkite padažą (padažo paruoškite šiek tiek daugiau, nei reikia nurodytam kiekiui makaronų, tad likusią dalį galite laikyti šaldytuve ir sunaudoti vėliau, pvz., su kokiomis nors kruopomis). Patiekite su tarkuotu sūriu.

Kreminė cukinijų, žirnelių ir bazilikų sriuba

75 ml alyvuogių aliejaus,

1 česnako galvutė,

6 cukinijos (apie 1,3 kg),

1 l daržovių sultinio,

400 g žirnelių, atšildytų,

50 g bazilikų lapelių,

200 g fetos,

1 citrinos tarkuota žievelė,

druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį.

Į puodą supilkite aliejų ir pakaitinkite. Kol aliejus kaista, išgliaudykite česnaką ir nulupkite skilteles. Nepjaustytas sumeskite į karštą aliejų ir pakepinkite 2–3 min. Nuplautas cukinijas supjaustykite 3 cm storio griežinėliais ir, kai česnako skiltelės bus auksinės, į puodą sudėkite kartu su 1 šaukšteliu druskos, dosniai įberkite pipirų. Kepinkite kartais pamaišydami, kol cukinijos pradės skrusti. Dabar supilkite sultinį ir kaitinkite, kol užvirs. Virkite 7 min. nuo užvirimo – cukinijos turi būti minkštos, bet vis dar ryškiai žalios. Dabar metas suberti žirnelius, dar po 1 min. – bazilikus ir iškart nukelti nuo ugnies. Sutrinkite sriubą iki vientisos kreminės konsistencijos. Sriuba bus ryškios žalios spalvos. Patiekite pabarstę trupinta feta, tarkuota citrinos žievele ir pašlakstę alyvuogių aliejumi.

Burokėlių rizotas su ožkų sūriu

300 g virtų burokėlių,

2 šaukštai sviesto,

1 svogūnas,

3 česnako skiltelės, smulkiai pjaustytos,

250 g rizoto ryžių (arborio arba carnaroli),

1 l daržovių sultinio,

100 g minkšto ožkos sūrio,

100 g parmezano.

Svogūną nulupkite ir supjaustykite kuo smulkesniais kubeliais. Sutraiškykite česnaką. Virtus burokėlius sutrinkite trintuvu iki vientisos masės. Sultinį laikykite šiltai ant silpnos ugnies. Puode ištirpinkite sviestą, suberkite smulkintą svogūną ir česnaką, kepinkite ant nedidelės ugnies, kol suminkštės. Suberkite ryžius ir greitai maišydami kepinkite 2–3 min., kol grūdeliai pasidengs sviestu ir taps kone permatomi. Į puodą įpilkite šlakelį vandens, sumažinkite ugnį ir įpilkite samtį sultinio. Kaitinkite, retkarčiais pamaišydami, kol ryžiai sugers visą skystį. Vėl įpilkite samtį sultinio, kartokite, kol sunaudosite beveik visą, užtruksite 15–20 min. Lėtai verdant ir kartais pamaišant ryžiai išskiria krakmolą, kuris suteikia rizotui kreminę konsistenciją. Kai ryžiai bus beveik išvirę, t.y. al dente, įmaišykite burokėlių tyrę, ožkų sūrį ir apie pusę kiekio parmezano. Nukelkite nuo ugnies ir palikite kelioms minutėms pastovėti. Jei reikia, įpilkite dar šiek tiek sultinio. Rizoto konsistencija turi būti kreminė, labiau skysta nei tvirta. Paragaukite, jei reikia, pagardinkite druska (ir pipirais, jei mėgstate). Patiekite su likusiu parmezanu.