Mitybos plano spąstai

I.Žemaitytė pasakoja nuo vaikystės mėgstanti maistą, tad prieš kelerius metus ji nusprendė pradėti rašyti tinklaraštį šia tema. Tačiau, susikūrus paskyrą socialiniame tinkle, merginą įtraukė čia vyraujantis liekno kūno kultas. Galiausiai tinklaraštininkė susiviliojo vienu mitybos planu, kuris  ilgainiui išugdė maisto baimę.

„Tai buvo labai sausos mitybos planas, nebuvo paaiškintos svarbios taisyklės. Būdavo nurodoma tik kiek gramų maisto per dieną gali suvalgyti, kokių produktų reikėtų atsisakyti, kuriuo paros metu reikia svertis. Pietums suvalgydavau pusantro šaukšto ryžių, tris krevetes ir galvodavau, kad tai yra mano antsvorio priežastis. Iš tikrųjų organizmas tokią mitybą traktuodavo kaip badą, – savo istoriją atskleidžia Indrė. – Galiausiai supratau, kad visą gyvenimą taip maitintis negalėsiu. Aklas kilogramų ir suvartojamų maistinių medžiagų kiekio skaičiavimas niekur nevedė. Maistas nebeteikė jokio malonumo. Laimei, sugebėjau atrasti  pusiausvyrą ir išsivadavau iš spąstų, į kuriuos buvau pakliuvusi.“

Su mitybos pokyčiais pasikeitė ir I.Žemaitytės tinklaraščio turinys. Šiandien ji nebijo dalytis kaloringesnių patiekalų ir desertų receptais, parodyti save tokią, kokia yra iš tikrųjų.

„Kadangi tinklaraštyje iš pradžių dalijausi tik labai sveiko maisto receptais, atrodė, kad negaliu įkelti nuotraukos, kurioje valgau ledus. Tačiau vėliau supratau, kad nebenoriu savęs sprausti į rėmus ir daryti  spaudimą sau ir kitiems. Pradėjusi atvirai kalbėti apie vingiuotas sau tinkamos mitybos paieškas, sulaukiau nemažai palaikymo. Pasirodo, daugybė žmonių kenčia nuo nesveiko santykio su maistu ir bando aklai mėgdžioti socialiniuose tinkluose matomą realybę, – pastebi pašnekovė. – Džiugu, kad šiandien vis daugiau socialinėse medijose populiarių tinklaraštininkų nebijo parodyti tikrojo savo gyvenimo, pasakoti apie patiriamas blogas emocijas, stresą, užklumpantį emocinį valgymą. Tai labai svarbu griaunant mitus, kad socialiniuose tinkluose matomas blizgantis gyvenimas yra realybė.“

Pašnekovė džiaugiasi ir tuo, kad šiandien vis daugiau žmonių išsiugdo subalansuotą požiūrį į sveiką mitybą. Suvokiama, kad reikia galvoti apie tai, ką dedame į burną, tačiau lazda neperlenkiama ir į kitą pusę.

„Prieš kelerius metus buvo populiarūs sausos mitybos planai, kuriuos sudarydavo garsūs treneriai ir mitybos specialistai. Žinomas plano sudarytojo veidas skatindavo pasitikėti naujuoju mitybos režimu. Tačiau tai tebūdavo lapas su suvalgomo maisto gramų skaičiavimu. Jokių paaiškinimų, naudingų patarimų. Smagu, kad šiandien tai keičiasi, o ir žmonės yra sąmoningesni, nebepakimba ant netikusių mitybos planų kabliuko“, – pastebi I.Žemaitytė.

Pradėjusi atvirai kalbėti apie vingiuotas sau tinkamos mitybos paieškas, sulaukiau nemažai palaikymo. Pasirodo, daugybė žmonių kenčia dėl nesveiko santykio su maistu.

Magija – paprastume

Iš naujo pamėgusi maistą, Indrė ėmė jį gaminti subalansuotą. Jos tinklaraštyje šiandien galima rasti įvairių receptų – nuo saldžių desertų iki pikantiškų daržovių sriubų, suvožtinių. Pašnekovė tikina, kad skanus ir maistingas patiekalas neprivalo būti labai įmantrus ar ilgai gaminamas. Tačiau pripažįsta kitados mąsčiusi kitaip.

„Ankstyvuoju tinklaraščio rašymo laikotarpiu gamindavau itin sudėtingus patiekalus, kurių ingredientų sąrašas būdavo milžiniškas. Pagaminti tokį patiekalą trukdavo mažiausiai dvi valandas. Išeikvodavau labai daug laiko ir pastangų, o maisto skonis nebūtinai būdavo labai geras, – dalijasi patirtimi pašnekovė. – Tad pamažu pradėjau suprasti, kad  magija slypi paprastume. Viena vertus, blynų gali išsikepti kiekvienas. Kita vertus, net paprasčiausi blynai gali būti kepami įvairiai ir žavėti netradiciniais skoniais. Dabar net nebeįsivaizduoju, kad galėčiau porą valandų gaminti vieną patiekalą, kuris savo skoniu greičiausiai neaplenks su meile ir šlakeliu išradingumo iškeptų blynų.“

Išsivadavusi iš griežtos mitybos gniaužtų, I.Žemaitytė šiandien su malonumu valgo saldumynus. Ypač ledus, kurie yra mėgstamiausias pašnekovės desertas. Apie ledus Indrė savo tinklaraštyje netgi rašo smagias apžvalgas. Ji pastebi, kad mitybos taisyklėse pasiklydę žmonės dažnai be reikalo vengia vienų skanumynų, piktnaudžiaudami kitais, neva sveikesniais.

„Be galo mėgstu ledus, netgi save juokais vadinu jų ambasadore Lietuvoje. Aplinkiniai juokiasi, kad dar nematė žmogaus, kuris tiek laiko praleistų prie šaldymo kameros, negalėdamas išsirinkti, kokių ledų norės valgyti, – šypsosi ji. – Trokšdama maitintis sveikiau, ledus dažnai gamindavau namuose. Tačiau vėliau priėjau prie išvados, kad norėdama ledų iš parduotuvės, galiu jų be sąžinės graužimo nusipirkti. Tiesiog svarbu neprarasti saiko, kurio anksčiau man trūkdavo.“

Pasak Indrės, jai, kaip ir daliai sveikos mitybos šalininkų, patikdavo piktnaudžiauti sveikais desertais. „Vienas iš dažniausių klaidingų požiūrių apie sveiką mitybą yra toks – jei desertas gamintas namie ir jame mažiau cukraus, galima valgyti be saiko. Tad ilgą laiką save taip apgaudinėdavau. Vietoje norimo šokolado gabaliuko suvalgydavau kone visą sveikuolišką pyragą ir galvodavau, kad elgiuosi išmintingai. Tik nesuprasdavau, kodėl svoris vis auga ir kamuoja prasta savijauta, – pasakoja ji. – Tad dabar valgau gal ir ne tokus sveikus desertus, bet  saikingai. Taip pavyksta išlaikyti sveiką kūną ir gerą nuotaiką.“

Pokyčiai: I.Žemaitytė džiaugiasi išsivadavusi iš dietų spąstų ir išmokusi įsiklausyti į savo organizmą.

Į pokyčius – lengvu žingsniu

I.Žemaitytė pastebi, kad pavasarėjant dauguma užsinori maitintis ir gyventi sveikiau. Pusiausvyrą gyvenime atradusi tinklaraštininkė pataria į naujus įpročius nenerti stačia galva. Tam, kad susiformuotų įprotis, tai daryti reikia pamažu. Kraštutinumai gali lemti priešingą rezultatą.

„Jei žmogus ilgai nesportavo, kasdien eiti į sporto salę jam greičiausiai nepavyks. Reikia pradėti nuo mažų žingsnelių – ilgiau pasivaikščioti lauke, įprasti daryti rytinę mankštą. Taip pat ir su maistu – staiga imti valgyti vien daržoves nėra gera idėja, – atkreipia dėmesį ji. – Juk jei vienu metu drastiškai pakeisite mitybą ir imsite sportuoti daugiau nei įprastai, per porą savaičių perdegsite. Tada nuspręsite, kad sveikas gyvenimo būdas ne jums, ir grįšite prie senų įpročių.“

I.Žemaitytė siūlo gyvenimo būdą koreguoti pamažu. Norite vartoti daugiau daržovių, bet jų nemėgstate? Imkitės gudrybių. „Pati labai nemėgstu salierų, bet žinau, kad juose daug svarbių maistinių medžiagų ir mikroelementų. Todėl jų dedu į vaisių kokteilius, sriubas, troškinius. Tikrai nebūtina graužti vienos saliero šaknies be jokių pagardų, – tikina ji. – Nekelkite sau nereikalingo streso ir nesistenkite įgyvendinti kardinalių pokyčių. Iš pradžių užteks pradėti valgyti šiek tiek daugiau  daržovių, saikingiau vartoti saldumynus, gerti daugiau vandens ir dažniau išeiti pasivaikščioti gryname ore.“

Nepamesti sveiko proto

Anksčiau griežtais mitybos planais besivadovavusi pašnekovė pasakoja, kad šiandien jos virtuvėje nėra jokių taisyklių. Atsipalaiduoti ir geriau įsiklausyti į save ji rekomenduoja ir kitiems.

„Nieko blogo atkreipti dėmesį į įvairius patarimus socialiniuose tinkluose, knygose, televizijoje, tačiau reikėtų nepamiršti, kad pats geriausias patarėjas yra mūsų kūnas. Galbūt nesusimąstote, bet jis pats kasdien akivaizdžiai parodo, kas jam tinka ir netinka, kas jį liūdina ar pralinksmina, o kokių produktų reikėtų atsisakyti kuo greičiau. Tad pagrindinė mano mitybos taisyklė – dėmesingumas sau ir aplinkai, atidus informacijos vertinimas. Galime bandyti vadovautis kitų primestomis  atseit sveikos mitybos įžvalgomis, bet turime nepamiršti  sveiko proto ir savo savijautos“, – tikina ji.

I.Žemaitytė sako maistą gaminti pamėgusi gana neseniai, nors tai ją domino dar vaikystėje. „Vaikystėje buvau pasyvi stebėtoja. Mamai gaminant, atidžiai stebėdavau, kokius produktus ji naudoja, kokius veiksmus atlieka. Tačiau pati prie gaminimo neprisijungdavau. Vis dėlto mama kartodavo, kad, atėjus laikui, aš savaime išmoksiu suktis virtuvėje. Šie žodžiai mūsų šeimoje perduodami iš kartos į kartą, tą patį mamai kartodavo ir močiutė, – prisimena pašnekovė. – Tačiau laikas bėgo, o įkvėpimas gaminti taip ir neaplankė. Būdama pirmame kurse vis dar internete ieškodavau instrukcijų, kiek laiko virti kiaušinį ar grikių pakelį. Jau pradėjau galvoti, kad nepaveldėjau močiutės ir mamos sugebėjimų puikiai gaminti. Tačiau vieną rytą nusprendžiau nustebinti šeimą ir iškepti šokoladinį pyragą. Pavyko jis labiau gražus nei skanus, bet nuo to laiko atėjo įkvėpimas eksperimentuoti virtuvėje.“

Nieko blogo atkreipti dėmesį į įvairius patarimus socialiniuose tinkluose, knygose, televizijoje, tačiau reikėtų nepamiršti, kad pats geriausias patarėjas yra mūsų kūnas.

Tad pašnekovė ragina nebijoti išmėginti naujų veiklų. Nesvarbu, kas tai būtų – maisto gaminimas, kalbų mokymasis ar šokiai. Jei jaučiate troškimą ką nors išmokti, didelė tikimybė, kad jums pavyks.

„Kartais, žvelgiant į viliojančio patiekalo fotografiją, klaidingai manoma, kad tas žmogus gamina nuo ankstyvo amžiaus. Tačiau nemaža dalis maisto tinklaraštininkų šia sritimi pradėjo domėtis gana vėlai. Iš tikrųjų nėra per vėlu ko nors išmokti, tad jei tik turite noro – pirmyn!“ – skatina I.Žemaitytė.

Greita daržovių ir čederio sriuba

1 didesnis brokolis,

1 vidutinė morka,

1 vidutinis svogūnas,

2–3 skiltelės česnako,

40 g sviesto,

0,5 šaukštelio saldžiosios arba rūkytos paprikos,

150 g čederio,

200 ml grietinėlės (bet kokio riebumo, tinka ir sojų grietinėlė),

2–2,5 kubelių sultinio,

1–1,5 l vandens (priklauso nuo norimo sriubos tirštumo),

pipirų,

raudonėlių.

Brokolį suskirstome mažesniais žiedynais, o dalį minkštesnio koto supjaustome mažais gabalėliais (likusią dalį galime įdėti į šaldiklį ir užsišaldyti sultiniams). Morką, sūrį sutarkuojame, svogūną supjaustome, sultinio kubelius ištirpiname užvirusiame vandenyje. Ant sviesto porą minučių pakepiname smulkintą svogūną. Dedame smulkintą česnaką, tarkuotą morką ir pakepame dar porą minučių. Suberiame į puodą tik smulkintą brokolio koto dalį, užpilame sultiniu ir padidiname ugnį iki maksimalios kaitros, kol pradės burbuliuoti. Sumažiname ugnį iki vidutinės kaitros ir paverdame apie 10 minučių. Dedame brokolio smulkintus žiedynus, paverdame dar porą minučių, tada supilame grietinėlę, prieskonius, išmaišome ir vėl padidiname kaitrą iki maksimalios kaitros, kol viskas užvirs. Išjungiame ugnį, po truputį beriame sūrį, išmaišome.

Salotos su arbūzu

Sultenių arba kitokių žalumynų,

pomidoriukų,

arbūzas,

fetos,

šiek tiek kietojo sūrio,

kepintų riešutų (labiausiai tinka sūdyti žemės riešutai),

pipirų,

raudonėlių,

šiek tiek alyvuogių aliejaus,

labai tinka keptos krevetės.

Supjaustome daržoves, arbūzą, fetą, pilame aliejaus, beriame prieskonių ir viską sumaišome. Sausoje keptuvėje pakepiname riešutų ir užberiame ant salotų. Pabarstome kietojo sūrio. Galima ant viršaus uždėti keptų krevečių, kurias keptuvėje po keletą minučių iš abiejų pusių pakepiname kartu su smulkintu česnaku.

Vaisinis rikotos desertas

Pagrindui:

75 g šokoladinių arba paprastų sausainių,

1 šaukštelis kakavos,

30 g tirpinto sviesto.

Masei:

130 g rikotos,

50 g cukraus,

60–70 g vaisių tyrės (Indrė renkasi trintą mangą),

citrinų sulčių pagal skonį,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

130 g grietinėlės (35 proc. riebumo)

Viršui:

norimas pjaustytas vaisius (Indrė rinkosi kivį).

Susmulkiname sausainius iki trupinių, sumaišome su lydytu sviestu ir dedame į taurių / stiklinių dugną. Plakikliu išplakame rikotą, cukrų, vaisių tyrę, vanilės ekstraktą ir citrinos sultis, kol cukraus kristaliukai ištirps ir nebesijaus jų traškėjimo. Kitame inde išplakame grietinėlę. Masė turi būti ne skysta, turėtų būti galima kabinti šaukštu. Neperplakame. Geriau po truputį plakti, vis stabdyti plakiklį ir patikrinti. Įmaišome išplaktą grietinėlę į rikotos ir vaisių masę. Šio saldaus spalvoto rikotos vaisinio kremo dedame į taures ant sausainių pagrindo ir palaikome šaldytuve per naktį ar bent keletą valandų. Pjaustome vaisius, dedame ant viršaus ir valgome.

Saldžiarūgštė vištiena

400 g vištų krūtinėlių,

3 šaukštai „Sweet chili“ padažo,

2,5 šaukšto medaus,

1 šaukštas grūdėtųjų garstyčių,

raudonėlių,

druskos,

pipirų,

2 česnako skiltelės,

1 šaukštelis krakmolo,

1 šaukštas vandens.

Susmulkiname vištieną nedideliais gabalėliais, įkaitiname keptuvėje aliejų ir kepame ant vidutinės kaitros. Maždaug po 5 minučių dedame smulkinto česnako, pamažu į keptuvę pilame „Sweet chili“ padažo, medaus, garstyčių, prieskonių ir viską išmaišome. Atskirame indelyje sumaišome vandenį su krakmolu, kad krakmolas ištirptų, ir supilame į keptuvę. Maišome, kol padažas sutirštėja. Saldžiarūgštę vištieną galima patiekti su makaronais, ryžiais, salotomis arba valgyti be jokio garnyro. Jei norisi aštriau, į padažą galima įdėti keturis šaukštus „Sweet chili“ padažo ir daugiau česnakų.