Skoniai ir vitaminai – iš Dievo sodo (žolininkės patarimai)

Būtina pasidomėti

Žinoma žolininkė Danutė Kunčienė pastebi, kad visi pievų augalai naudingiausi pavasarį – kol dar kalasi, stiebiasi, sužydi. Tačiau, kaip byloja protėvių išmintis, geriau vėliau nei niekada.

"Jaunų daigelių, lapelių, ūglelių nesunku rasti ir vasaros aruoduose. Jų skonis švelnesnis, jie minkštesni, lengviau sukramtomi, tad maloniau valgyti nei jau subrendusius, didelius lapus išleidusius žolynus, – sako pašnekovė. – Švieži, natūralūs vitaminai iš gamtos kur kas vertingesni žmogaus organizmui nei papildai. Net ir darže ar gėlyne nepakenčiama piktžolė gali tapti sveikatos ir kulinarinių atradimų šaltiniu."

Vis dėlto, kas pakliuvo, pievoje rinkti nederėtų – būtina pasidomėti augalais: kaip jie veikia žmogaus organizmą, ar gali būti naudojami tik kaip vaistažolės, ar tinka ir patiekalams ruošti, kiek ir kaip juos naudoti, nes vieni jų gali būti kasdienės mitybos dalis, o kitus rekomenduojama vartoti saikingai.

Pievų augalai ne visada turi gardų, malonų gomuriui, aiškiai išreikštą skonį, neretai reikia jį paslėpti ar atvirkščiai – sustiprinti. Patiekalus su pievų žolynais D.Kunčienė pataria pagardinti įvairiomis prieskoninėmis žolėmis: petražolėmis, krapais, svogūnų laiškais,  kmynais, mairūnais, šventagaršvėmis, bazilikais, raudonėliais, kalendromis, mėtų lapeliais – tuo, ką dovanoja gamta. Jei mėgstate aitresnį skonį, galite įpjaustyti meškinių česnakų lapelių, česnakų, įmaišyti šaukštelį šviežiai tarkuotų ar jau paruoštų krienų. Vasaros salotoms, desertams savitą skonį, gaivumą suteiks uogos ir vaisiai.

"Ruošiant patiekalus, svarbi išmonė ir pateikimas – tada bus skanu viskas, ką rasite Dievo sode", – tikina žolininkė.

Žmogaus draugas

Pasak D.Kunčienės, kiaulpienė – augalas, kurios valgyti turėtų kiekvienas žmogus: visos jos dalys – žiedai, lapeliai, šaknys ir net koteliai – gali būti naudojami maistui. Nors šis augalas jau baigia nužydėti, dar galima pasiskinti saują kitą akinančio geltonumo žiedų. "Net vasaros viduryje pievoje rasite tris penkis kiaulpienių žiedus – tiek pakaks aromatingai arbatai užplikyti", – primena D.Kunčienė.

Kiaulpienių skanu įberti į įvairias salotas, nuskabytuose žiedlapiuose apvolioti sveikuoliškus iš džiovintų vaisių, riešutų ir sėklų sulipdytus saldainius, paruošti sveiką, stiprinantį imunitetą, skystinantį kraują aliejų.

"Pusę stiklainio užpildykite kiaulpienių žiedais, iki indo viršaus įpilkite alyvuogių aliejaus. Laikykite 21 dieną šiltoje patalpoje, nepamirškite kartą du dienoje sukratyti. Toks aliejus tinka ne tik kūno odos grožiui puoselėti – juo skanu pagardinti įvairias salotas", – pataria pašnekovė.

Salotose jauni kiaulpienių lapai dera su visomis daržovėmis ir žalumynais: pomidorais, agurkais, ridikėliais, svogūnais, krapais. Jie gali būti ir karštų sriubų, troškinių, košių, įvairių įdarų ingredientas.

Šventa trejybė

"Kiaulpienė, garšva ir dilgėlė – šventa trejybė. Šios žolės dera tarpusavyje, visos tinka naudoti tuose pačiuose patiekaluose, o sudžiovintos ir sutrintos į miltelius šaltymečiu bus organizmą stiprinantis sriubos, košės ir bet kurio kito patiekalo pagardas", – sako D.Kunčienė.

Ji pataria maistui naudoti jaunus garšvos ūglelius, o prieš dedant į patiekalus dilgėles būtinai nuplikyti vandeniu arba padaužyti kočėlu – tuomet nedilgins liežuvio.

Garšvų lapeliai labai tinka su topinambais, riešutais, ridikėliais, ridikėlių lapais. Tradiciškai garšvos dedama ir į kiaušinienę ar omletą, kartu su kiaulpienėmis ir dilgėle įmaišoma į blynų tešlą. Susmulkinta garšva skanu pagardinti tirštą rūgpienį ir, pasūdžius, pabarsčius pipirų, valgyti su juoda duona.

"Dilgėlė idealiai tinka užtepėlėms ir žaliems kokteiliams. Bus skanu viskas, ką padiktuoja fantazija, – tikina žolininkė, nedetalizuojanti receptuose proporcijų – visko dėti reikia savo nuožiūra. – Supjaustytas dilgėles sumaišykite su varške ar su kapotu, virtu kiaušiniu, dėl aromato įmeskite baziliko, įberkite krapų, pagardinkite druska. Varškę galite pakeisti išmirkytais džiovintais ar šviežiais obuoliais ir viską suplakti elektriniu plaktuvu – gausis gardus desertinis pudingas ar saldi užtepėlė ant lietinių blynų, krekerių, duoniukų."

Kalcio šaltinis

Žliūgė – įkyri žolė, jos visur pilna. Ji neturi tiek daug vertingų medžiagų kaip kiaulpienė ar garšva, tačiau ši žolė – itin didelis kalcio šaltinis. Žliūges, kaip ir špinatus, geriau naudoti vienas. Tiesa, augalo skonis specifinis: kam jis nepatiks, patiekaluose žliūgę gali maišyti su dilgėlėmis arba balandomis.

"Iš žliūgių galite paruošti labai gardžius, tirštus žalius kokteilius. Vienas iš paprasčiausių receptų: pamirkykite linų sėklas ir, susidarius "klijukų", išplakite plaktuvu su žliūgėmis", – sako žolininkė.

Vietoje špinatų

Nors balandas laikome piktžole, šis augalas nuo seniausių laikų įvairiose kultūrose naudotas maistui. Balandų lapai ir jauni ūgliai tinka salotoms, duonai kepti ir net desertams gaminti. Įvairiuose patiekaluose balandos lapai gali puikiausiai pakeisti daugelio mėgstamus špinatus ir rūgštynes.

Užpylę balandas raugintų burokėlių ar kopūstų sultimis, turėsite gaivią lapienę, kurią gardu valgyti su bulvėmis. O jei į jaunus susmulkintus balandų lapelius įbersite mirkytų razinų ar vynuogių, mėgausitės originalaus skonio desertu.

Galima ir rauginti

Pastaruoju metu D.Kunčienė įprato žoleles rauginti – valgo vienas, skanina pačius įvairiausius patiekalus. Raugintas maistas labai sveikas: gerina apetitą, malšina žarnyno skausmus, turi daug vertingų žarnyno mikroflorai gerųjų bakterijų.

"Žolės rauginamos tradiciškai – kaip ir kopūstai ar agurkai, tačiau procesas trunka gana ilgai, todėl aš jas užpilu arbatos grybo raugu arba raugintų kopūstų ar burokėlių rasalu. Laikant šiltai jas galima valgyti jau po vienos dviejų dienų", – sako pašnekovė.

Žaliasis valgiaraštis: pievų augalai – jūsų stalui

Grikių košė

Išbrinkinkite grikius. Paskaninkite žolelėmis (garšvomis, dilgėlėmis, kiaulpienėmis, meškiniais česnakais). Ant lydyto sviesto lengvai patroškinkite tarkuotas morkas ir supjaustytą svogūno galvutę. Įmaišykite į grikius. Papuoškite topinambais. Viduryje iš kiškio kopūstų padarykite lizdelį. Skanu valgyti ir šiltą, ir atvėsusią.

Kiaulpienių žiedų ir meškinio česnako suktinukai

Avokado minkštimą sutrinkite šakute, apšlakstykite citrinos sultimis ir sumaišykite su šaukštu maltų saulėgrąžų. Įdarą užtepkite ant meškinio česnako lapelių, susukite voleliu, persmeikite sumuštinių smeigtuku ir papuoškite kiaulpienės žiedu.

Jogurtas

3 šaukštus sėmenų užpilkite šaltu vandeniu ir palikite brinkti per naktį. Ryte bus išsiskyręs lipnus, klijus primenantis skystis. Jį kartu su sėklomis sukrėskite į plaktuvą, įpilkite vandens, įberkite susmulkintų obuolių, dilgėlių, kiaulpienių, garšvų ir suplakite. Vietoje obuolių arba kartu su juo galite dėti susmulkinto banano.

Meškinio česnako užtepėlė

Meškinį česnaką sumalti mėsmale, įdėti truputį druskos, patroškinti keletą minučių aliejuje, pagardinti prieskoniais arba maltomis sėklomis, tepti ant duonos arba vartoti įdarui. Galima juo gardinti troškintas daržoves, sriubas ir kitką.

Žolelių salotos

I. Dilgėlių, garšvų, kiaulpienių ir kitų žolelių mišinį sumaišykite su tarkuotais topinambais, paskaninkite citrinos ar greipfruto sultimis ir patinkančiu aliejumi.

II. Supjaustytas dilgėles, garšvas, kiaulpienes ir kitas žoleles sumaišykite su smulkintais svogūnų laiškais, meškiniais česnakais, kietai virtu supjaustytu kiaušiniu, pasūdykite, apipilkite natūraliu jogurtu ir išmaišykite.

III. Susmulkintas dilgėles, garšvas, kiaulpienes ir kitas žoleles sumaišykite su tarkuotais topinambais, morkomis ir (ar) obuoliu, pasūdykite ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.