Pataria žoliautoja Ieva Šidlaitė:

– Pagrindiniai žolynai, kurių galima sukaupti nemenkas atsargas ir papildyti pavasariniais vitaminais mūsų maistą žiemos metu yra dilgėlės, kiaulpienės, garšvos, dar gali būti balandos, raktažolių lapeliai ir žiedai, rūgštynės, kiškiakopūsčiai, česnakūnės, laukiniai ir meškiniai česnakai, jauni medžių lapeliai (liepos, klevai) bei kiti ankstyvieji lapai. Surinktus žalumynus galima džiovinti, šaldyti, rauginti, sūdyti ar marinuoti.

Džiovinimas yra pats seniausias konservavimo būdas, nuo seno šeimininkės eidavo į pievas rinkti laukinių barščių, rūgštynių, garšvų, dilgėlių. Augalus išdžiovindavo ir laikydavo lininiuose maišeliuose palėpėse, o mes galime laikyti stiklainiuose, popieriniuose maišeliuose, tik jokiu būdu ne plastike.

Iš šių žalumynų vėliau galima virti sriubas, gydomąsias arbatas, dėti jų į troškinius. Gerai išdžiūvę augalai išlaiko visas naudingąsias medžiagas. Džiovinimui lapus reikia rinkti saulėtą dieną išdžiūvus rasai ir iš karto padžiauti gerai vėdinamoje patalpoje. Kai kurie pavasariniai augalai yra labai sultingi – garšvos, pienės, raktažolių lapeliai, juos geriau džiovinti elektrinėse džiovyklėse, šiltoje orkaitėje ar ant krosnies.

Kadangi dabar yra geresnių būdų, kaip išsaugoti augalus sriuboms ar kokteiliams, tai iš džiovintų geriau yra pasidaryti žaliųjų miltelių, kuriuos galima berti beveik visur: pagardinti sriubas, troškinius, salotas, kokteilius, košes,  kepinius, duonas ar tiesiog apibarstyti sumuštinį. Milteliams galima imti bet kokių žolių mišinius, jas tiesiog gerai išdžiovinti ir sutrinti rankomis ar sumalti kavamale, vasarą dar galima šį mišinį pagardinti įvairiomis žolių sėklomis: balandų, rūgštynių, dilgėlių, aguonų, barščių, nakvišų ir kt.

Dilgėles, garšvas, laukinius barščius ir net kiaulpienių lapelius galima rauginti. Tai puikus būdas išlaikyti visas naudingas medžiagas ir dar papildyti savo mitybą gyvomis bakterijomis. Žolių rauginimo principas labai paprastas: prisiskinate įvairių lapų, juos „sugrūdate“ į molinį, emaliuotą ar stiklinį indą ir užpilate 2 procentų sūrymu (1 litras vandens ir 1 šaukštas druskos, kaip agurkams), o tuomet palaikote apie savaitę šiltoje patalpoje. Po savaitės galima dėti į sriubas, šaltibarščius, troškinius, valgyti kaip garnyrą prie mėsos, arba sandariai uždarius dėti į šaldytuvą. Aš pati raugindama žoles įdedu šiek tiek tarkuotų morkų, smulkiai pjaustyto kopūsto, česnakų ir svogūnų, tada tą mišinį skaniau valgyti tiesiog taip.

Jeigu mėgstate darytis žaliuosius kokteilius, trintas sriubas, pyragų įdarus bei turite didelį šaldiklį, žoleles galite ir užšaldyti. Šaldymui skirtas žoleles reikia rinkti sausą dieną, tuomet nuplauti, nusausinti, talpiai sukišti į šaldymui skirtus maišelius ir užšaldyti.

Prieskonines žoleles galima ir užsisūdyti stiklainiuose arba džiovinti iš karto su druska. Pirmu atveju supjaustytas žoleles sugrūdame su druska, kol išsiskirs sultys, ir stipriai sukišame į stiklainukus, kuriuos laikysime šaldytuve. Antru – žoleles sutriname su rupia jūros druska ir džioviname nekarštoje orkaitėje arba elektrinėje džiovyklėje.

Galima užsimarinuoti laukinių delikatesų. Aišku, marinuotas maistas nėra pats sveikiausias, bet kartais galima juo nustebinti svečius. Marinuojami dažniausiai pumpurai, lapkočiai, paparčių bei šakių neišsiskleidę lapeliai („sraigutės“).

Verta žinoti

Rinkite tik jums gerai pažįstamus augalus.

Sergantieji lėtinėmis ligomis dėl gausesnio tam tikrų žolelių vartojimo turėtų pasitarti su specialistu.

Dilgėlės turi kraują tirštinančių savybių, pienių lapeliai, atvirkščiai, – skystina kraują. Dėl to šiuos augalus tinka vartoti kartu.

I. Šidlaitės receptai

Žalias ir dryžuotas dilgėlių vyniotinis

Biskvitui reikės:

1 stiklinės miltų,

3 kiaušinių,

1 stiklinės cukraus,

2/3 stiklinės dilgėlių tyrės (kaip ją gaminti – žemiau),

1 šaukštelio sodos.

Įdarui reikės:

200 g varškės,

½ stiklinės grietinės arba grietinėlės,

½ stiklinės svarainių sirupo,

4 šaukštelių želatinos,

cukraus / cukraus pudros pagal skonį arba tiesiog paprastos plaktos grietinėlės.

Iš pradžių reikia pasigaminti dilgėlių tyrę – jaunas dilgėles pavirti porą minučių ir greitai panardinti į ledinį vandenį – tuomet dilgėlės išlaiko ryškiai žalią spalvą. Dilgėles pertrinti kuo smulkiau į vientisą žalią tyrę. Išplakame kiaušinius su cukrumi, po truputį sudedame miltus, sodą ir tik tuomet tyrę. Tešlą pilame ant kepimo popieriumi išklotos didelės skardos ir kišame į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 15 minučių arba kol biskvitas tampa tamprus ir sausas. Iškepusį iš karto verčiame ant cukrumi pabarstyto rankšluosčio (jei nepabarstysit, viršus prilips ir vyniotinis nebus toks gražus – jau bandžiau) ir gražiai suvyniojate. Su rankšluosčiu. Vyniotinį palikite atvėsti ir gaminkite įdarą. Išbrinkinkite ir ištirpdykite želatiną sirupe, varškę sutrinkite su grietine bei cukrumi, tuomet supilkite pravėsusią želatiną. Masė turi būti poskystė. Tuomet išvyniokite biskvitą, supilkite įdarą, palaukite porą minučių, kol skystis susigers, ir atsargiai suvyniokite vyniotinį. Galima vyniotinį įvynioti į foliją ar maistinę plėvelę ir kišti valandai į šaldytuvą. O galima tiesiog suplakti plakamą grietinėlę ir aptepti vyniotinį, nesikamuojant su želatina ar varške. Skanaus!

Žalias vitamininis sviestas

Reikės:

200 g sviesto,

kelių skiltelių česnako,

saujos žalumynų (laukinių česnakų, žliugių, tramažolių, pienių, dilgėlių, ar kitokių),

šaukštelio citrinos sulčių,

druskos, pipirų.

Sviestą palaikykite kambario temperatūroje, kad suminkštėtų, išsukite su druska, pipirais, citrinų sultimis, sudėkite smulkiai susmulkintus žalumynus bei česnakus ir viską gerai pertrinkite. Taip pat galite daryti ir su varške. Skanaukite užsitepę ant duonos. Skanaus!