Viešoji įstaiga "Brailio knyga" sausį išleido septintąją, paskutiniąją serijos Haris Poteris knygą "Haris Poteris ir mirties relikvijos" Brailio raštu. Lietuva tapo viena nedaugelio Europos valstybių, kurioje akliesiems suprantamu raštu nuo 2006 m. buvo išleistos visos septynios Joanne'os Rowling sukurtos knygos apie berniuką burtininką.

Knygos buvo atiduotos Vilniaus ir Kauno aklųjų mokykloms, Lietuvos aklųjų bibliotekai bei jos padaliniams kituose miestuose, iš ten jos pasieks visos Lietuvos skaitytojus.

VšĮ "Brailio knyga" vadovės Giedrės Četyrkovskienės teigimu, Lietuvoje yra maždaug 7 tūkst. regėjimo negalią turinčių žmonių, kuriems ypač svarbu ne tik klausytis įskaitytų knygų, tačiau ir turėti galimybę patiems jas skaityti.

"Brailio raštu leidžiamų knygų tiražai yra sąlyginai nedideli, leidyba nėra sisteminga, todėl brangi. Lietuvoje tokių knygų ypač trūksta, todėl labai džiaugiamės akliesiems Brailio raštu galėdami pateikti šio pasaulinio bestselerio seriją", – teigė G.Četyrkovskienė.

Brailio raštu leidžiamos knygos yra keletą kartų didesnės už įprastas. Pavyzdžiui, "Haris Poteris ir mirties relikvijos" yra atspausdinta devyniose už enciklopedijos tomą didesnėse knygose. Visą Hario Poterio nuotykių seriją Brailio raštu sudaro 50 knygų.

Louis Braille'io 1829 m. Paryžiaus aklųjų institute sukurto rašto "raides" sudaro šeši taškai, išdėstyti po tris dviejuose stulpeliuose. Siekiant suformuoti rašmenį, taškai yra pažymimi tam tikrose vietose iš šešių. Aklieji skaito čiuopdami pirštais, rašo įspausdami specialiu rašikliu ar aklųjų rašomąja mašinėle specialiame popieriuje.

XX a. pradžioje knygos aklųjų raštu užsienio kalbomis buvo pradėtos vežti į Lietuvą. O lietuvių kalbai Brailio abėcėlę pritaikė Pranas Daunys, remdamasis latvių, vokiečių bei kitų, naudojančių lotyniškas raides, kalbų abėcėlėmis. Pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu buvo išleista 1928 m.