Baigdamas šių metų buriavimo sezoną, rytoj į Klaipėdą atplauks vienas didžiausių pasaulyje mokomųjų burlaivių „Kruzenštern“. Laivas bus atviras lankytojams.

Laivas nuo 9 val. ryto bus švartuojamas Kruizinių laivų terminale ir atviras lankymui trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 15 ir nuo 17 iki 20 val. Burlaivis “Kruzenshtern” Klaipėdoje svečiuosis iki penktadienio 12 val.

Prieš prasidedant audrų sezonui Baltijoje, „Kruzenštern“ sumanė aplankyti Klaipėdą. Mūsų uostamiestyje didysis burlaivis viešės tris dienas. Tai ne pirmas jūrų milžino apsilankymas Klaipėdoje. Pas mus jis viešėjo prieš dvejus metus.

Burlaivis, kurio pagrindinė bazė yra Kaliningrade, priklauso Baltijos valstybinei žvejybos laivyno akademijai.

„Kruzenštern“ – antras pagal dydį mokomasis burinis laivas pasaulyje. Už jį didesnis yra tik „Sedov“, Klaipėdoje taip pat viešėjęs ne kartą.

Beveik prieš 100 metų Vokietijoje pastatytas laivas iš pradžių buvo pavadintas „Padua“ vardu.

Laivo ilgis 114, 5 m, plotis –14 m, burių plotas sudaro 3 tūkst. 400 kvadratinių metrų. Didysis stiebas yra 55 m ilgio ir prilygsta 18 aukštų namui, laive yra 5 deniai.

„Kruzenštern“ ekipažas – 70 žmonių, o kursantų paprastai būna apie 120.

Iki Antrojo pasaulinio karo laivas priklausė Vokietijai ir buvo naudojamas krovinių pervežimui bei kaip mokomasis burlaivis. Jis plaukiojo ilgais maršrutais į Pietų Ameriką ir Australiją.

1946 m. sausį „Padua“ iškelta tarybinio karinio jūrų laivyno vėliava ir burlaivis pavadintas „Kruzenštern“ – žymaus Rusijos admirolo, hidrografo ir jūrininko garbei. Burlaivis lengvai atpažįstamas dėl išskirtinių juodai baltų bortų – gana įprastų burlaiviams, plaukiojusiems į Rytus, nes toks dažymas imituodavo patrankų angas ir atbaidydavo piratus.

Šiuo metu „Kruzenštern“ yra ne tik plaukiojanti burlaivių istorijos dalis, bet nuolat dalyvauja „The Tall Ships‘ Races“ regatose ir yra laukiamas laivas visuose pasaulio uostuose.

Didžiausia sėkmė „Kruzenštern“ aplankė 1992-aisiais regatoje, skirtoje 500 metų Amerikos atradimui paminėti. „Kruzenštern“, tada išvystęs rekordinį 17,4 mazgo (32,4 km/h) greitį, laimėjo lenktynes nuo Bostono iki Liverpulio.