Juk orlaiviai sveria dešimtis, o gal ir šimtus kartų daugiau už vilkikus. O ir greitis, kuriuo lėktuvo padanga trenkiasi į nusileidimo taką, neretai viršija 300–400 km/val. Ir vis dėlto jos praktiškai nesprogsta. Kodėl?

Viena pagrindinių priežasčių – lėktuvų padangos yra itin kietai pripūstos. Wired.com duomenimis, apie 6 kartus kiečiau už automobilio padangas. Taigi, apie 13 „barų“ (atmosferos slėgių). Kaip tik didžiulis lainerių padangų slėgis suteikia joms tvirtumo.

Savaime suprantama, lėktuvų padangos gaminamos iš kur kas tvirtesnių medžiagų nei automobilinės padangos. Gumos sudedamųjų dalių tvirtumas, savo ruožtu, sąlygoja ir galimybes atlaikyti padangai didesnį slėgį, o kartu su juo – smarkesnius smūgius į nusileidimo tako dangą.

Beje, orlaivių padangos nėra super didelės. Štai „Boeing 737“ padangos matmenys – 67,5x19,5, o ratlankio skersmuo – vos R15. Tokio skersmens ratlankiais važinėja dauguma šiuolaikinių automobilių. 67,5 – tai bendras lėktuvo padangos skersmuo centimetrais, 19,5 – padangos plotis (taip pat centimetrais.)

Šie matmenys – gerokai mažesni už vilkikų padangų matmenis – pastarųjų skersmuo gali siekti ir 100 cm, o plotis – beveik 50 cm. Vis dėlto lėktuvų padangos gerokai tvirtesnės. Visų pirma, dėl po protektoriaus guma esančio kordo, kuris gaminamas iš nailono arba sintetinio polimero aramido.

Aviacijos taisyklėse numatoma, kad orlaivio padangos turi mažiausiai 3 sekundes išlaikyti slėgį, keturis kartus didesnį už padangos viduje esantį oro slėgį. Tvirčiausios padangos be vargo atlaiko ir smūgį į nusileidimo taką 460 km/val. greičiu.

„Susprogdinti lėktuvo padangą slėgiu arba smūgiu į nusileidimo tako dangą yra beveik neįmanoma, – įsitikinęs „Michelin“ orlaiviams skirtų padangų testavimo inžinierius Lee Bartholomew. – O tais retais atvejais, kai lėktuvo padanga per kietai pripūsta ar patiria per didelį slėgį, pirmiau už padangą neatlaiko ir deformuojasi ratlankis.“

Gana paprastas lėktuvų padangų protektoriaus raštas (dažniausiai tai – tiesiog išilginiai, tiesūs grioveliai) skirti visų pirma akvaplanavimo efekto eliminavimui. O padangą sustiprinantis kordas leidžia komercinių orlaivių padangoms trenktis į nusileidimo taką didžiuliu greičiu ir kurį laiką brūžintis į jį. Štai kodėl lėktuvo ratams palietus tako paviršių pirma pasirodo dūmai – ratai paprasčiausiai nespėja suktis taip greitai, ir pirmąsias akimirkas lėktuvo padangos čiuožia nusileidimo tako asfaltu ar betonu.

Beje, tie reti atvejai, kai padangos vis dėlto neatlaiko, siejami kaip tik su tomis brūžinimosi į asfaltą akimirkomis, kai padangos, užuot riedėjusios, čiuožia. Šiaip ar taip, komercinių orlaivių padangos tarnauja apie 500 nusileidimų – tada reikia restauruoti. Lėktuvų padangos nevalia restauruoti daugiau kaip 7 kartus.

Žinoma, vis dėlto kartais sprogsta ir lėktuvų padangos. Dažniausiai dėl to, kad būna per minkštai pripūstos. Tačiau didžiųjų lainerių važiuoklę sudaro daugiau nei 20 padangų, tad jei kuri neatlaiko, lėktuvo stabilumui ant nusileidimo tako įtakos tai turi nedaug.