Klaipėdiečiai pratinami rinktis vienkartinius skėčius, mat uostamiestyje nebeįmanoma surasti meistrų, kurie imtųsi juos taisyti.

Prieš keletą metų lietsargių remonto paslaugas liovusios teikti įmonės savininkas Algimantas Armalis neabejojo, jog panaši padėtis yra ir kituose Lietuvos miestuose. Pašnekovas sakė galįs prisiminti tik vieną klaipėdietį, kuris kadaise dar apsiimdavo remontuoti skėčius, tačiau negalėjo pasakyti, ar vyras tuo verčiasi iki šiol.

Prekybos centruose atsiradus vos po keletą litų kainuojančių skėčių užsisuko užburtas ratas – meistrams tokių gaminių remontuoti nebeapsimoka, o išnykus šiai paslaugai ne vienas pirkėjas pagalvoja, ar beverta rinktis brangiai kainuojantį daiktą, kuris gali labai greitai sulūžti.

Raktų gamyba garsėjančios bendrovės įkūrėjas prisiminė, jog neretai jo darbuotojai sulaukdavo klientų pasipiktinimo, esą meistrai lupikauja.

„Pigių skėčių remontas kainuoja daug laiko ir darbo, o atsieina brangiau nei pats daiktas. Be to, jie nuolatos lūžta“, – aiškino A.Armalis.

Pašnekovas šmaikštavo, jog tvirčiausi lietsargiai būdavę tarybiniais laikais. „Aš ir dabar turiu tokį. Štai tada buvo skėčiai. O dabar ir tie brangieji kokybe menkai kuo skiriasi nuo pigiųjų“, – tvirtino verslininkas.

Parduotuvės „Heros“ vedėja Jūratė Vilimaitė nemano, kad rinktis keletą litų kainuojantį skėtį – geriausia išeitis. Kokybiškas gaminys, pašnekovės teigimu, atsieis ne mažiau kaip 40 litų, tačiau tarnaus ne vieną kartą.

„Visada savo klientams primename, kad skėčiai skirti apsisaugoti nuo lietaus, o ne nuo vėjo. Tad kai kada lietingu oru verčiau naudotis neperšlampamu apsiaustu, o ne lietsargiu“, – mano J.Vilimaitė.

Besidairantiems tvirto skėčio specialistė pirmiausia patarė atkreipti dėmesį į tai, iš kiek strypų sumontuotas gaubtas. Jų turėtų būti bent jau 10. Taip pat gaminys bus tuo tvirtesnis, kuo mažiau lankstomas jo kotas. Tad šia prasme pranašesnės vadinamosios lazdos – ilgakočiai skėčiai.