Paskutinius porą metų biologų nerimas, kad Lietuvoje gali išnykti kaštonai, šiemet atslūgo ir kol kas pavojingos ligos požymių specialistai nepastebi. Šiemet kaštonai džiugina itin gausiu ir ilgu žydėjimu.

Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė tikino, kad gausiomis žiedų žvakėmis apsipylusius kaštonus botanikos specialistai atidžiai stebi, nes baiminasi, kad prieš keletą metų šalyje paplitusi kaštoninė keršakandė gali vėl pasirodyti augalų lapijoje.

„Tenka pabelsti į medį, sakant, kad ši liga nepasikartos. O tam, kad šiemet kaštonai itin gausiai sužydėjo, pasitarnavo vėsūs orai. Pirmieji žiedai pasirodė, kai buvo karšta, tačiau atvėsus, žydėjimas vietoje dviejų savaičių, užsitęsė ilgiau“, – sakė O.R.Žadeikienė.

Botanikos sodo direktorė pastebėjo, kad gamtoje pasitaiko metų, kai nežinia dėl kokių priežasčių pradingsta anksčiau siautėję kenkėjai.

„Būna metų, kai dingsta Kolorado vabalai ar baltukai. Kenkėjai pasirodo tik po kelerių metų“, – tikino O.R.Žadeikienė.

Pernai kaštonai nuo kaštoninės keršosios kandelės ėmė ruduoti liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pasak mokslininkų, keršakandės į Lietuvą atkeliavo iš Balkanų. Kaštonus užpuolusios kandys yra labai mažutės, vos kelių milimetrų, o kaštonų lapus pažeidžia mažučiai vikšriukai.

„Šiemet sausį laikėsi kone 12 laipsnių šiluma, tik vasarį pašalo iki 28 laipsnių. Keršakandės kiaušinėliai slepiasi po medžio žieve. Gal atšilus jau buvo išsiritusios lervos, tad šaltis jas ir pakando“, – spėjo O.R.Žadeikienė.

Moteris pasakojo, jog per 14 metų, kuriuos dirba sode, tokių kataklizmų dar nebuvo mačiusi.

„Viskas nušalo. Juk šiemet niekur Lietuvoje nežydėjo forsitijos“, – klabėjo Botanikos sodo vadovė.

Šaltis pakando ir veigėles, radastas, net lanksvas, kai kur nušalo ir slyvos bei obelys. Klaipėdoje puikiai žydėjusios sakūros šiemet atrodo apgailėtinai dėl nušalusių šakelių.