Viduržiemį miškininkai ragina nepamiršti miško žvėrių. Tačiau girininkams didžiausią rūpestį kelia ne sniegas ir šaltis, o prognozuojamas atlydys.

Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas pripažino, kad kol kas žiema buvo maloninga miško žvėrims.

„Sniego yra, tačiau jis purus. Žvėrys dar pajėgia patys prisikasti iki samanų ar žolės. Didesnė bėda bus, jei atšils. Tuomet sniego paviršiuje susidarys pluta. Tokiu atveju žvėrys gali susižaloti kojas, nepasiekti maisto“, – sakė A.Baranauskas.

Tokia situacija buvo susidariusi, kai staiga atšilo praėjusių metų žiemą. Dėl sniego plutos žvėrys ne tik nerado maisto, bet ir kentė nuo ligų, nes jiems teko gultis ant sušalusio sniego.

„Dėl maisto kol kas didelės įtampos nėra, tačiau kirtavietėse mes paliekame žvėrims drebulių šakų. Jas ypač mėgsta elniai, stirnos, briedžiai“, – tikino A.Baranauskas.

Kretingos urėdija neseniai nupirko 40 t siloso, kuris bus skirtas miško žvėrims.

„Jei gyventojai norėtų paaukoti maisto, jie turėtų pasitarti su vietos girininkija, kur geriausia jį palikti. Reikia žinoti, kur žvėrys lankosi“, – įspėjo A.Baranauskas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės girininkas Romas Andrusevičius sakė, kad kol kas ligotų ar nugaišusių gyvūnų nerasta.

„Netrukus pradėsime skaičiuoti mūsų miškuose esančius žvėris. Žinosime, kiek ir ko turime savo miškuose, kiek netekome, o gal ir kokių nors atvykėlių jau yra“, – pasakojo girininkas.