Vakar P.Eimučio jaunimo mokykloje buvo atidengta memorialinė lenta pirmajam prieš 90 metų žuvusiam kuriamos Lietuvos kariuomenės savanoriui Pranui Eimučiui.

Iš Raseinių rajono kilęs P.Eimutis Pirmojo pasaulinio karo metais su pabėgėliais pasitraukė į Rusiją, kur tarnavo caro kariuomenėje, baigė Maskvos automobilininkų mokyklą. 1919-ųjų pradžioje 22 metų vaikinas grįžo į gimtąją šalį ir iškart įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Sausio pradžioje jis buvo paskirtas į Kauno miesto ir apskrities komendantūros mokomąjį būrį. Tuo metu besikuriančioje Lietuvoje pradėjo lankytis užsienio šalių misijos. Viena pirmųjų atvyko iš JAV. Misijos nariai buvo apgyvendinti vokiečių okupuoto Kauno viešbutyje "Metropolis". Tad lietuviškoji Kauno komendantūra paskyrė JAV misijai apsaugą.

1919 m. kovo 18-ąją po pietų prie viešbučio pasirodė beveik pusšimtis vokiečių kareivių ir automobilis, iš kurio išlipęs kariškis nuėjo prie "Metropolio". Vokietis mėgino patekti viešbučio vidun, tačiau prie durų budėjęs P.Eimutis su kitais lietuvių kariais jo neleido. Tuomet nekviestas svečias įtūžo ir stumtelėjo P.Eimutį. Jaunasis karys pasipriešino, kilstelėjęs šautuvą, o vokietis du kartus iš arti šovė į karį.

P.Eimutis tapo pirmuoju žuvusiu Lietuvos kariuomenės eiliniu – jis buvo iškilmingai palaidotas Senosiose miesto kapinėse (Ramybės parke), o sovietmečiu perlaidotas į Eigulių kapines. Jo žūties prieš 90 metų vietą kovo 25-ąją pagerbė JAV karo atašė, o vakar P.Eimučio jaunimo mokykloje buvo atidengta ne tik atminimo lenta, bet ir atidaryta karo istorijos mėgėjo ir mokyklos Globėjų tarybos nario Olego Jermolajevo iniciatyva surengta tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijai skirta paroda.