Tarpukario Kauno kronika

Ko reikia kauniečiams, kad jie jaustųsi laimingi ir sotūs? Duonos ir žaidimų. Na, kai kam ne pro šalį dar ir šokiai grojant Karo dūdų orkestrui... Kai kam – ir vienas kitas rakandas – pageidautina, kažkieno paliktas "be priežiūros". O kai kas trečiojo dešimtmečio Kaune aktyviai propaguoja nudizmo idėjas. Policijai, kaip ir kitiems poilsiautojams, nuogalių trijulė nepatiko, bet bausti neišdrįso... Tarpukario laikraščius sklaidė ir įdomesnius to meto gyvenimo faktus parinko istorikas Jonas Palys. Visus, turinčius nuotraukų, kuriose įamžintas senasis Kaunas, jis kviečia susisiekti telefonu 8 628 44 630.

LIETUVA

1919 VII 13

Šančiai naudojasi proga! Išeinant vokiečiams iš užimamų butų daugiausia viską palieka, kaip kuris išmano. Vienų namų baldus perduoda tam tikrai komisijai, kitus pardavinėja, o paskui sako būsią milicija išvežusi ir t.t. Žmonės pažinę ir suradę savo daiktus nori vokiečiams esant nuo jų atsiimti, bet jie sako, kad tai mums negalima atiduoti, mes turime žiūrėti tvarkos ir perduoti lietuviams visą turtą. Rytojaus dieną nueik, jau rasi tuos daiktus parduotus arba kam nors iš simpatijos atiduotus. Labai daug kyla nesusipratimų tarp gyventojų, vieni kitus įtaria, vieni nuo kitų slepia. Dauguma kreipias į miliciją, kad nuspręstų tą painų klausimą ir sugrąžintų jų buvusius daiktus. Ši atsakanti, nes neturinti jokių instrukcijų. Nesnaudžia ir visoki "švilpukai", kurie apytamsiais tempia kas tik pakliuvo. Vietinė milicija visokiais būdais stengiasi pašalint panašias savivalias, bet žinoma, nežino, kas su tais daiktais daryti. Kauno miesto ir apskrities Žemės Ūkio ir Valstybės turtų Įgaliotinis savo įgaliotiniams išduoda raštus – leidimus vežti rakandams ir šiaip tinkamiems daiktams. Vienas tokių įgaliotų vyrukų pašauktas į V-tą nuovadą pasiaiškinti kodėl vežąs į Aukštąją Fredą rakandus (po 58 stalus, lovų, kėdžių ir t.t.) jis atsakęs, kad tai jo esą. Toliau bekalbant aiškinosi, kad tai ne jo, bet jis įgaliotas ir parodė savo popietį. Stalai arba kėdės gal būt kur nors reikalingi įstaigoj arba kad ir įgaliotinio kabinėtams, bet kam jie rojaliai arba pianinai gabent iš Kauno, tai jau nesuprantama. Gal būt, tik naudojasi proga?

1919 VII 17

Liepos 8 d. rado prigėrusio žmogaus lavoną, kuris II nuov. Kauno miesto Milicijos tarnautojais nusiųstas į miesto ligoninę, bet kadangi lavonas jau puvo ir labai dvokė Kauno ligoninė nesutiko jį paimt ir lavonas gulėjo gatvėje ištisą parą, kol pagaliau Valstybės gynėjui įsakius buvo į miesto ligoninę priimtas.

1923 VII 06

Gegužinė Raudondvary. Sekmadienį liepos 8 d. 3-ias Artilerijos pulkas Raudondvario parke, gražioj šios vietos gamtoj ir tyram ore rengia didžiausią gegužinę. Dalyvauja du Karo dūdų orkestrai. Specialiai paruoštoj gražioj aikštėj įvyks šokiai ir žaislai. Vakare parkas bus iliuminuotas ir apšviestas raketomis. Garlaiviai išplauks iš Kauno prieplaukos 13 ir 14 valandą pelnas skiriamas kareivių švietimo reikalams. Bilietus nuo liepos m. 6 d. galima gauti "Aušros" knygyne Laisvės Alėja 52 N. Gegužinės dieną nuo 10 val. prie garlaivio. Esant blogam orui gegužinė bus nukelta į kitą sekmadienį.

1923 VII 14

"Nemunui tirti ekspedicija" tęs pernai pradėtą darbą. Buvo ištirta nuo Merkinės iki Kauno; šiemet manoma tyrinėti nuo Kauno iki Klaipėdos. Darbas eis nuo rugpjūčio 15 iki rugsėjo 15 d. Tyrimui reikalingi ekspedicijos nariai: gidrografai, botanikai, zoologijai, lauko ūkiui, archeologijai ir fotografas. Kreiptis tuojaus prie Matulionio – Žemės Ūkio ir Valstybės Turtų Vice – Ministerio, Keistučio g. N. 27.

1923 VII 15

Nukrito aeroplanas su 6 lakūnais. Penktadienį vakare visai baigiantis 8-ai valandai karo aeroplanas "Fridrichshafen G 1" lėkė ties Nemunu vakarų link. Propeleriai smarkiai ūžė, bet aeroplanas ėjo pirmyn labai pamaži. Lyg prijausdmas sakiau savo dviem spaudos darbininkais, su kuriais Nemuno kranto gatvės gale šnekučiavaus, kad jei čia kristų aeroplanas, kur dėtumės, nebent sukrautų ant kranto malkų krūvų tarpus. Tuo tarpu aeroplanas pasuko link aerodromo, bet ėjo lyg skersas. Užimas kiek sumažo, kairys šonas tuoj pakrypo, persivertė karveliu dingo iš mūsų akių už medžių – ir išgirdom didelį triokštelėjimą. Tuoj supratom jog krito, nes vartytis visai neaugštai esant negalėjo. Pasiraginę viens kitą skubėjom į aerodromą. Žmonių daug skubėjo kritusiųjų pažiūrėti. Pasirodo kristą maždaug nuo 300 metrų augščio krašte aerodromo pas Žazariškių kaimą. Aeroplanas, kuriame gali lėkti 5-10 žmonių, sudužo. Lėlė jame 6: 4 lakūnai ir du žvalgai. Aparatą valdė Gustaitis: Kritimo priežastis sugedo vienas, iš akirės pusės, propeleris. Visi sužeisti, vieni lengviau, kiti sunkiau, mirtinai nėra užsimušusių. Sužeistieji nugabenti Karo Ligoninę į miestą.

1923 VII 17

Vandens skautai liepos mėn. 14 d. išvyko Į Karmėlavos mišką prie Neries stovyklos iki liepos mėn. 21 d. Stovykloje esanti gera didelė valtis, kuria skautai mokinasi gelbėti skestančius. Stovyklos tikslas – priruošti skautus į 2-jį laipsnį. Ten pat netoliese stovykloje L.S.A. Vyr Štabo surengti instruktorių kursai.

1923 VII 08

Susidaužė automobiliai. Š.m. liepos 7 d. Rotušės Aikštėj lengvasis automobilis užvažiavo ant autobuso, kuriam sugadino visą pirmagalį. Nuostolių padaryta už 146 lt.

1927 VII 09

Maudymos vaizdeliai. Liepos 8 d. apie 6 val. laiveliu per Nemuną ties Karmelitais persikėlė kiton pusėn uniformuotas (bene gelež. polic.) pilietis su trimis moterimis. Išlipusi kitame užės krante linksma draugija skystuose krūmeliuose nusirengė ir ėmė maudytis prie daugelio žmonių akių, triukšmingai šūkaudami, cypdami ir t.t. Viena moterų buvo visai neblaiva, artinosi prie besimaudančių vyrų, o paskui bene apalpo, nes vyriškis pliką paėmęs ant rankų beveik išnešė iš vandens. Moters vyriškį vadino rodos Vladu, viena mergina buvo Bronė. Vandens policininkas nesiryžo per daug atvirą kompaniją sudrausti, nes joje dalyvavo uniformuotas asmuo.