„Minkyti duonos tešlą reikia su meile“, – dar prieš pradėdama diktuoti savo kepamos duonos receptą pabrėžė kaunietė Birutė Diškevičienė.

Kepa kas savaitę

Birutė duoną kepa tik sau ir šeimai, tačiau neatsigina pasiūlymų kepti pagal užsakymą – tokia skani jos duonelė. Raugo ir pradinį receptą moteris gavo iš vienos bičiulės. Nepavykus pirmiems bandymams (duona nekildavo, atrodė per rūgšti), Birutė ėmė eksperimentuoti: vienų produktų dėjo mažiau, kitus visai ignoravo, prisipirko įvairesnių sėklų ir džiovintų vaisių. Taip ir atsirado skanioji Birutės duona.

Tešlą ji maišo ir minko emaliuotame inde. Plastmasiniame, kiek bandė, blogiau kilo, iškepdavo ne tokia skani. Šviežia duonelė jos namuose garuoja kas savaitę, o tinkamas duonai raugas tampa jau po trijų dienų ir būna iki dviejų savaičių. Norinčiosioms išsikepti duonos namuose šio darbo Birutė pataria imtis iš ryto, t.y. pailsėjus, nes minkant tešlą tenka nemažai pavargti.

Birutės duona

0,5 l raugo,

6 puodeliai skaldytų kviečių grūdų,

5 puodeliai kvietinių miltų,

1 puodelis rupių kvietinių miltų,

0,5 puodelio cukraus (jį galima keisti medumi),

2 šaukšteliai druskos,

1 l šilto vandens,

1 puodelis lukštentų saulėgrąžų,

1 puodelis moliūgų sėklų.

(Puodelis – apie 250 ml.)

Kuo ilgiau minkyti

Pagal skonį galima įberti kmynų arba linų sėklų, sezamų, tinka ir džiovintos slyvos, džiovintos spanguolės. Birutė pataria saikingai skaninti duoną džiovintomis slyvomis, nes duona gali blogai iškilti. Beje, sėklas ir džiovintas uogas būtina nuplikyti karštu vandeniu.

Sumaišius visas sudedamąsias dalis, tešla minkoma apie 5–10 min. Ji turi būti ne kieta, bet ir neminkšta. Jeigu per kieta, reikia dar įpilti vandens. Jeigu per minkšta – įdėti daugiau miltų ir vėl minkyti. Duona tuo skanesnė, kuo ilgiau minkoma.

Suminkiusios tešlą paimkime gerą jos saują ir sudėkime stiklainį, kurį laikykime šaldytuve neuždengtą. Kad neprisigertų kvapų, stiklainį galima įvynioti į plastikinį maišelį.

Naudingi patarimai

Suminkytą tešlą dėkime į kepimo skardą (ją išklokime kepimo popieriumi – bus lengviau išimti jau iškepusią duoną) ir padėkime šiltai (pavyzdžiui, prie radiatoriaus) kilti. Laikykime ne ilgiau kaip 6–7 val., nes kitaip duona bus rūgšti. Po to dar reikia pusvalandį ar valandą kildinti tešlą orkaitėje maždaug 35 laipsnių C temperatūroje.

Kepti 1 val. 200 laipsnių C temperatūroje.

Iškeptą duoną, išimtą iš orkaitės ir iš skardos, reikia apvynioti drėgnu medvilniniu ar lininiu rankšluosčiu (drėgnas audinys neleidžia pernelyg sukietėti plutai) ir padėti ant kokių nors grotelių, kurios reikalingos tam, kad ir duonos kepalo viršus, ir padas vėstų vienodai.

Duoną ragauti patariama tik kitą dieną.