Antigvoje Ingliš Harboro uoste sutiksi užgrūdintų jūrų vilkų. Jie išsiskiria iš turistų ir savaitgalio iškylautojų būrio.

Jie atrodo šiurkštesni, tvirtesni, kažkaip kitaip, tartum nerūpestingai vyniojantys virves. Jie kitokie.

Vis dėlto niekada šiuose istoriniuose dokuose, ar bet kurioje kitoje prieplaukoje vargu ar rastum panašių į Cayle'ą Royce'ą (Keilą Roisą) ir Scottą Blaney (Skotą Bleinį).

Jų barzdos kaip ir daugelio tolimojo plaukiojimo jūreivių, bet tai, kad jie neturi kojų, daro juose beveik supermenais.

Jiedu yra iš keturių asmenų įgulos – britų karių, atvykusių į Antigvą šią savaitę po 48 paras trukusios kelionės per Atlantą atvira irkline valtimi – viena iš 16 įgulų, priėmusių įvairų labdaros iššūkių.

Vos prieš pusantrų metų 27-erių grandinis C.Royce'as gulėjo mirdamas Hilmande, Afganistane, per minos sprogimą netekęs abiejų kojų.

Mina buvo padėta, atrodė, visiškai nepavojingoje vietoje, po neseniai praėjusio reto lietaus dumblu.

„Du kiti vaikinai per tą pačia vietą jau buvo praėję“, – prisiminė jis.

Iš Pietų Afrikos kilęs aistringas jūrininkas, C.Royce'as tada pagalvojo, kad sprogimas atėmė iš jo tai, kas jam brangiausia – nuotykius gamtoje.

„Kai atsipeikėjau ligoninėje, pamaniau tokių nuotykių sportas man nebeįmanomas, manęs niekas nebekvies“, – sakė jis AFP reporteriui, įsitaisęs greta savo irklinės valties.

Iš tikrųjų jis tik pradeda įsisavinti savo protezines kojas, kai gavo kvietimą dalyvauti žygyje.

Jo ginklo draugas pasiūlė leistis į maždaug 3 tūkstančių mylių irklavimo lenktynes „Talisker Whisky Challenge“, kuriose renkamos lėšos sužeistų karo veteranų fondui „Help for Heroes“ (Padėk didvyriams).

Šiek tiek pasitreniravę irkluoti specialiomis valtimis įgula „Row2Recovery“ stojo į varžybas žema siaura valtimi – atvira bangoms, išskyrus nedideles uždaras ertmes valčių priekiniame ir užpakaliniame gale.

C.Royce'o žygio draugas S.Blaney, netekęs dešinės kojos per minos sprogimą 2007 metais, buvo visiškas naujokas jūroje.

„Anksčiau retkarčiais pasiirstydavau valtele per atostogas, – sakė 27-erių S.Baney. – O dabartinė kelionė jūra man buvo ilgiausia“.

C.Royce'as pažįsta jūrą puikiai; tačiau dėl baisių neseniai ištikusių sužeidimų jam reikėjo sukaupti visą savo ryžtą ir leistis į kelionę.

Palikęs protezus, C.Royce'as prisirišo prie sėdynės. Kadangi per sprogimą Afganistane jis yra netekęs ir didelę dalį kairės rankos, teko įsitaisyti tokį kablį, kuriuo galėtų užgriebti irklą.

„Iš tikrųjų realiai neįmanoma viskam pasiruošti, – sakė jis. – Teko tiesiog nerti užsimerkus“.

Ši frazė beveik tiksliai pasikartojo – kai didžiulė banga apvertė 29 pėdų (beveik 9 merų) valtį, C.Royce'ą ir kitą vyrą išmetė į vandenyną.

„Laimei buvom prisirišę virvėmis, kitaip viskas būtų baigta, – pasakojo C.Royce'as. – Ta milžiniška banga baisūnė plėštė nuplėšė mane nuo sėdynės“.

Diena nuo dienos beveik visą laiką merkiami vandens, jie atirklavo į Ingliš Harborą, kur buvo linksmai sutikti. Šis uostas kadaise buvo britų nacionalinio didvyrio admirolo Horatio Nelsono (Horacijaus Nelsono) štabas.