Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje tradiciškai švenčiama Žolinė. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė bei atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Įvedus Lietuvoje krikščionybę ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo diena.

Jau nuo seno lietuviai tą dieną minėjo vasaros ir rudens sandūrą, kuomet svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti: javai nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, uogienių privirta. Tą dieną moterys ir merginos rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles bei pindavo ir šventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Buvo tikima, jog neturint gėlių, velnias uodegą įsuks. Ūkininkai tradiciškai kepdavo duoną iš naujojo derliaus miltų, o paplotėliai būdavo svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo. Taip pat šią dieną ritualiniu būdu būdavo aukojami ir valgomi gyvuliai.

Nuo seno gajus paprotys Žolinės dieną susitikti visai giminei, prisiminti visus giminės mirusiuosius. Buvo tikima, jog tas, kuris nedalyvaus Žolinės šventėje – bus neturtingas. Tą dieną žmonės, eidami į bažnyčią, nešdavosi šventinti naujojo derliaus gėrybių, vaistažolių, javų, daržovių. Kai kuriuose kraštuose moterys į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Šių pašventintų gėrybių ragaudavo ne tik visa šeima, bet ir gyvuliai. Buvo tikima, jog tai – apsauga nuo ligų. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi namuose už šventųjų paveikslų. Užėjus griaustiniui, žmonės jais smilkydavo namus, o susirgę gerdavo iš jų plikytą arbatą.

Norėdami, jog kitąmet derlius gerai užderėtų, šventintų javų grūdų įberdavo į aruodus, o pradėdami sėją, užbarstydavo ant pirmosios sietuvės. Be visų gėlių ar vaistažolių, žmonės šventindavo ir piktžoles. Jas pasodindavo darže tikėdami, jog tai padės išnaikinti kitas piktžoles. Namai visuomet būdavo apkaišyti žolynais. Buvo tikima, jog į tokius namus žaibas netrenks. Gėlių puokštėse, nešamose į bažnyčią, žmonės įmaišydavo ne tik daržovių, bet ir žirnių, rugių, miežių, avižų varpų. Tokiomis pašventintomis gėrybėmis ūkininkai gydydavo gyvulius.

Kiekvienais metais bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą, rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Garsiausios jų – Kabeliuose (Varėnos raj.), Krekenavoje (Panevėžio raj.), Pivašiūnuose (Alytaus raj.), Pažaislyje (Kaunas), Šimonyse (Kupiškio raj.) bei Panemunyje (Rokiškio raj.).