Situacija laivybos rinkoje yra tokia sudėtinga, kad bankrutuoja didžiulės, kelis šimtus laivų turinčios kompanijos. Pasaulio masteliais nedidelė Lietuvos jūrų laivininkystė, turinti 11 laivų, palyginti neblogai laikosi sudėtingoje rinkoje. Jos vadovai su optimizmu stebi, kaip nuo birželio jų segmento lygmenyje kyla laivų frachtų indeksai.

Įdarbinimas tapo paprastesnis

"Šiandien aktualu, kur surasti laivuose norinčių dirbti aukštesnio rango jūrininkų, ypač mechanikų. Esame pasirengę priimti jūrininkus iš trečiųjų šalių – Rusijos, Ukrainos. Mums tiesiog reikia gerų specialistų, kurių dar galima rasti tose šalyse", – tikino Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Audronis Lubys.

Lietuvos jūrų laivininkystės laivuose jau dirba mechanikai iš Ukrainos. Viename laive net ir vyriausiasis mechanikas yra ukrainietis.

Galimybes priimti jūrininkus iš trečiųjų šalių atvėrė pakoreguota darbo jėgos migracijos į Lietuvą tvarka. Dabar Ukrainoje ar Rusijoje suradus tinkamą jūrininką jis jau po kelių savaičių gali būti siunčiamas į laivą. Procedūra tokia: laivininkystės kompanija per "Skype" bendrauja su jūrininku, įvertina jį.

Per Lietuvos ambasadą konkrečioje šalyje pateikiama sutartis su jūrininku, prašymas jį įdarbinti Lietuvoje, garantijos, kad jam bus suteiktas darbas ir gyvenamasis plotas. Trečiosios šalies jūrininkui suteikiama metinė Šengeno viza. Jis atvyksta į Klaipėdą, Lietuvos saugios laivybos administracijoje patvirtina savo diplomus ir gali vykti į laivą.

Padirbėjęs Lietuvos jūrų laivininkystėje jūrininkas, jei joje nepatiko, turėdamas tą pačią vizą gali "prasisukti" ir kitoje laivybos kompanijoje.

"Trečiojoje šalyje suradus jūrininką, jo įdarbinimo procesas trunka mažiausiai dvi, daugiausiai – tris savaites", - tikino Lietuvos jūrų laivininkystės jūrininkų įdarbinimo ir darbų saugos specialistas Tomas Kalašnikovas.

Anksčiau forminimo procesas trukdavo beveik pusmetį. Netgi reikėdavo dėti skelbimą į laikraščius ir ieškoti vieno ar kito pobūdžio specialistų Lietuvoje. Tik tuomet, jei per du mėnesius jų neatsirasdavo vietoje, buvo galima kviesti specialistus iš užsienio.

Žvilgsnis į Kaliningrado sritį

A.Lubys neslėpė, kad labiausiai domina laivų mechanikai ir laivavedžiai iš Kaliningrado srities. Kaliningradas yra šalia Klaipėdos, su šios srities jūrininkais būtų lengviau dirbti. Lietuvos jūrų laivininkystės sąryšis su šia sritimi stiprėja. Kaliningrade ji remontavo savo laivus ir liko patenkinta vietinių remontininkų paslaugomis.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje parengiami neblogi specialistai. Dalis jų patenka ir į Lietuvos jūrų laivininkystę.

Lietuvoje tarsi susidarė jūrininkų kadrų žirklės. Laivavedžiai ir mechanikai laivuose yra vyresni, dalis darbuotojų yra ir vakarykščiai kursantai. Nacionalinėje Lietuvos laivybos kompanijoje dirba vyresnio amžiaus laivavedžiai ir mechanikai. Laivų kapitonų amžiaus vidurkis – net 60 metų.

ES ir Lietuvos nacionalinė teisė šiandien yra tokia, kad negalima priimti dirbti kapitono ir pirmojo jo padėjėjo iš trečiųjų šalių. Tačiau visi kiti laivybos specialistai gali būti priimti.

Bėda ta, kad lietuvius jūrininkus labai vertina Vakarų Europos laivybos kompanijos. Nemaža dalis vakarykščių kursantų įsidarbina "Boskalio" hidrotechniniuose laivuose, naftos platformose, jas aptarnaujančiuose laivuose.

"Pas mus reisai trunka penkis mėnesius. Prie kranto dirbančiose laivybos kompanijose darbo grafikai lankstesni – mėnesį dirba, mėnesį – laisvi. Todėl dalis jūrininkų, taip pat ir jaunų, renkasi darbą pagal paprastesnį darbo grafiką, o neretai – ir už didesnį atlyginimą", – tikino A.Lubys.

Kol kas Lietuvoje nėra problemų dėl eilinių jūrininkų.

Dalis laivų dirba linijose

Visi Lietuvos jūrų laivininkystės laivai yra per 3000 BT. Kroviniai juose įprasti – trąšos, konteineriai, metalo lydiniai.

Iš 11 Lietuvos jūrų laivininkystės laivų pusė plaukioja laivybos linijose. Laivai "Akvilė", "Audrė", "Daina" ir "Skalva" linijoje plukdo konteinerius iš Prancūzijos į Alžyrą, "Alka" dirba linijoje tarp Švedijos ir Egipto.

Didieji laivai plukdo įvairius krovinius Atlanto vandenyno regione. Anot A.Lubio, vienas reisas trunka iki 30 parų. Pats buvęs laivo kapitonas A.Lubys teigė, kad tokie ilgesni reisai yra sąlygiškai ramesni.

Jūrininkų darbas Lietuvos jūrų laivininkystėje yra stabilus. Nors laivai ir vidutinio amžiaus – apie 19 metų, jie techniškai tvarkingi, tinkamai sutvarkytas tiekimas, laivai neužkliūva uostų ir laivybos priežiūros tarnyboms.

Anksčiau vykę į reisus ir Indijos vandenyne bei Adeno įlankoje, dabar Lietuvos jūrų laivininkystės laivai į šiuos regionus nebeplukdo krovinių. Jei tektų dirbti tokiame regione, įmonė samdytų privačią apsaugą.