Planas nebuvo patvirtintas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano tvirtinimas Vyriausybėje vyko Klaipėdos miesto savivaldybei platinant pranešimus, kad ji su tuo planu nesutinka. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas prieš išorinį uostą pasisakė ir lapkričio 27 d. Vyriausybės posėdyje. Jis pastebėjo, kad „pasigendantis pagarbos Klaipėdos miestui, nes projektai, kurie buvo žadėti 2025 m. , nukeliami net į 2034-uosius“. Prisiminta ir 15-os metų mažosios laivų prieplaukos pietinėje uosto dalyje skola Klaipėdos miestui, kuri neakcentuota.

Uosto bendrojo plano prašė netvirtinti ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas Gintaras Ramašauskas, kurio nuomone, klaidingai esantis pateiktas Melnragės ir Būtingės uostų kaštų lyginimas.

Dėl užsitęsusio Uosto bendrojo plano derinimo yra sustabdyta apie 10 uosto plėtros projektų, kurių vertė siekia per 150 mln. eurų

Būta ir pozityviai, ir negatyviai prieš Uosto bendrąjį planą nusiteikusių asmenų. Viešai labiau buvo girdima neigiamų vertinimų. Daugiausia pasisakyta dėl išorinio uosto planavimo prie Melnragės, jo įtakos Baltijos jūros aplinkai ir pakrantei.

Atsirado ir grupė asmenų, kuri rėmė uosto bendrąjį planą. Jie išplatino pranešimą, kad visuomenė sąmoningai buvo šantažuojama, siekiant sudaryti įspūdį, jog valdžioje yra nesąžiningi asmenys, kurie neva neturintys teisės spręsti Lietuvai svarbių strateginių jūrinių reikalų.

Uosto bendrojo plano priėmimą prie Vyriausybės rūmų žadėjo remti viena iš Klaipėdos viešųjų įstaigų. Ji išplatino pranešimą, kad nusibodę būti „šantažuotojų aukomis“, ragino Vyriausybės narius pasisakyti už investicijas uoste, naujų darbo vietų kūrimą, Lietuvos ekonomikos augimą.

Bendras fonas lėmė, kad lapkričio 27 d. Vyriausybės posėdyje 7 ministrams balsavus už, kitiems susilaikius pritrūko vieno balso tvirtinti Klaipėdos uosto bendrąjį planą. Prie jo bus grįžtama kitame posėdyje pateikus papildomą protokolą dėl išsakytų pastabų.

Būta nepagrįstų pastabų

Teikti tvirtinti Uosto bendrąjį planą buvo nuspręsta daugiau nei prieš mėnesį, tiksliau spalio 22 d. Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje.

Uosto bendrąjį planą suderino visos institucijos, išskyrus tai, kad pastabų pateikė ir plano nederino Klaipėdos miesto savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Klaipėdos miestas pateikė 11 pastabų dėl transporto jungties su išoriniu uostu, nenurodytų visuomenės poreikiams paimamų teritorijų, brėžiniuose neatspindėto uosto plėtros masto, poveikio jūros krantams, gyvenamajai ir gamtinei aplinkai, galimos ūkinės veiklos perkėlimo į kitos paskirties teritorijas, galimo želdynų normų nesilaikymo uoste.

Visos pastabos buvo atmestos kaip nepagrįstos daugiausia dėl to, kad visa tai, kas išdėstyta pastabose, vėliau detaliai analizuos kiti rengiami dokumentai, pavyzdžiui, Poveikio aplinkai vertinimas, detalieji planai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė 4 pastabas dėl papildomų teritorijų įsisavinimo, Kuršių nerijoje planuojamų per aukštų statinių (bokštelių), kai kurių teritorijų reglamento, įtakos vertingiausiems Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementams ir ypatumams, erdvinei struktūrai, kuri būdinga Kuršių marių panoramai ir siluetams, kultūriniams elementams. 

Visos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pastabos taip pat buvo atmestos kaip nepagrįstos detaliais paaiškinimais.

Perspektyva: numatomos plėtros uosto veiklos zonos, transporto ir apkrovos schema. (KVJUD nuotr.)

Atmetė miesto pastabas

Vyriausybės nutarimo projektui, kuris numatė patvirtinti Klaipėdos uosto bendrąjį planą, nepritarė tik Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji turėjo dvi pastabas.

Pirma – dalį miesto teritorijos apimantis uosto bendrasis planas tampa aukštesnio lygmens dokumentu nei miesto bendrasis planas.

Antra – menkai atsižvelgta Klaipėdos miesto parengtą Dalykinių sąlygų sąvadą, kuris turėjo užtikrinti uosto plėtrai būtinos infrastruktūros plėtrą Klaipėdos miesto dalyje.  

Nei į vieną šių miesto pastabų nebuvo atsižvelgta. Akcentuota, kad Uosto bendrasis planas rengiamas pagal įstatymą, jis pradėtas rengti dar tada, kai miesto planas nebuvo rengiamas. Uosto bendrasis planas kompleksiškai suplanuojantis visą uosto teritoriją, užtikrinantis darnią uosto plėtrą, tenkinančią ir uosto, ir Klaipėdos miesto poreikius.

Svarbiu motyvu pradėti rengti Uosto bendrąjį planą buvo ir išlieka naujų teritorijų uosto plėtrai trūkumas. Akcentuota, kad Uosto bendrasis planas numatęs galimą uosto plėtrą ir už jo ribos, tačiau ji esanti tik rekomendacinio pobūdžio.

Dėl Dalykinių sąlygų sąvado akcentuota, kad jis nesantis Uosto bendrojo plano dalis, todėl šio plano klausimai gali būti sprendžiami atskirai. Akcentuota, kad Dalykinių sąlygų sąvadas apima su miesto poreikiais susijusius klausimus, kurių tik maža dalis susiję su uostu. Vyriausybėje nemanoma, kad Dalykinių sąlygų sąvadas yra priežastis nederinto uosto bendrojo plano, kurio nesuderinus kiltų neigiamų pasekmių.

Vyriausybei yra pateikta derinti ir Dalykinių sąlygų sąvado priemonių įgyvendinimo programa. Ji išdėliota per 15 metų laikotarpį iki 2034 m.

Uostui atsiveria perspektyva

Šiandien Klaipėdos uostas susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais - jam trūksta gylio ir teritorijų.

Patvirtintas Uosto bendrasis planas spręstų abi problemas. Jis atvertų galimybes gilinti dabartinį uostą iki 17 metrų, o ateityje įrengti naują tokio gylio išorinį uostą jūroje.

Taip pat papildomai atsirastų 280 ha uosto teritorija. Dabartinė uosto teritorija nuo 557 ha didėtų iki 837 ha.

Patvirtinus uosto bendrąjį planą vyktų ne tik uosto gilinimas, bet ir papildoma jo plėtra pietinėje dalyje. Būtų įrengti pietiniai uosto vartai su pramoginių laivų prieplauka. Miesto centre („Mėmelio“ mieste) atsirastų galimybė rengti naują kruizinių laivų prieplauką. Tai išjudintų dešimtmetį įstrigusios šios teritorijos plėtrą.

Jau dabar dėl užsitęsusio Uosto bendrojo plano derinimo yra sustabdyta apie 10 uosto plėtros projektų, kurių vertė siekia per 150 mln. eurų.

Pagal preliminarius skaičiavimus, patvirtinus Uosto bendrąjį planą bendros investicijos į uosto plėtrą artimiausiu metu siektų apie 635 mln. eurų, tolimesnėje perspektyvoje, jei būtų plėtojamas išorinis uostas - dar per 1,2 mlrd. eurų.

Įvykdžius investicijas prognozuojamas realistinis krovos augimas - 2030 m. iki 65 mln. tonų, 2040 m. - iki 90 mln. tonų.

Ką laimėjo Klaipėdos miestas?

Iš 17 Klaipėdos miesto savivaldybės iškeltų sąvado punktų programoje įrašyti 8.

Iki 2021 m. vidurio kurortinių teritorijų statusą numatyta suteikti Klaipėdos miesto Girulių ir Smiltynės teritorijoms.

Numatyta, kad nuo 2020 m. iki 2026 m. ir vėlesniais laikotarpiais trišaliais susitarimais tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos ir uosto naudotojų (įmonių) gali būti numatytos konversijos galimybės uosto teritorijose prie vandens.

Planuojama, kad, „Žalgirio“ stadiono teritoriją panaudojus uosto reikmėms, už uosto pinigus (preliminariai 43 mln. eurų) iki 2028 m. per 3 etapus galėtų būti įrengtas regioninis stadionas.

Iki 2023 m. galėtų būti dviejų lygių sankryžos: Baltijos pr. ir Šilutės plente (lėšų poreikis – apie 25 mln. eurų), iki 2024 m. – Baltijos pr. ir Taikos pr. (apie 29 mln. eurų), iki 2026 m. – Baltijos pr. ir Minijos g. (lėšos nenumatytos). Iki 2034 m. galėtų būti įrengtas uosto pietinis išvažiavimas. Tam reikėtų apie 69 mln. eurų. Iki 2022 m. dar planuojama kelio Šilutė – Klaipėda rekonstrukcija nuo šernų sankryžos iki Jakų žiedo su nuvažiavimu į Klaipėdos LEZ. Iki 2027 m. numatyta pratęsti Minijos gatvę. Iki kitų metų vidurio ketinama pateikti privažiavimo prie išorinio uosto Melnragėje ir pietinės dalies plėtojamo uosto grafikus.

Iki 2021 m. planuojama išpirkti Nemuno g. 113 ir 133 pastatus, nes šalia jų eina geležinkelio linija.

Dalykinio sąlygų sąvado plane taip pat įsipareigota iš miesto iškeldinti Klaipėdos geležinkelio stotį, plėtojant Draugystės ir Pauosčio geležinkelio stotis. Pagrindiniai darbai vyktų 2025–2028 m.  ir tam preliminariai numatyta per 80 mln. eurų.