Kibirkščiuojanti energija, visur esanti ir spėjanti, visada pasitempusi ir geros nuotaikos, reikli sau ir kitiems – tokia yra ne tik kauniečiams gerai žinoma smuikininkė Kristina Domarkienė, šiomis dienomis pažyminti 70 metų jubiliejų.
Niekas nevadina močiute
"Ne, daugiau neturiu laiko kalbėtis – lekiu pas dailininkę dėl savo jubiliejinio koncerto afišos tartis", – išpoškino be jokių užuolankų K.Domarkienė ir, apsivilkusi originalų, kaip ir visi jos drabužiai, apsiaustą, pasuko savo buto laukųjų durų link.
Tad beliko tik sekti muzikos dvasios persunkto buto šeimininkės pavyzdžiu. O tame bute – visas smuikininkės gyvenimas: nuotraukos, paveikslai, prizai, apdovanojimai, pianinas, smuikas ir, žinoma, japoniška arbata rytietiško stiliaus puodeliuose. Būtent gurkšnojant šią neįprasto skonio arbatą buvo kalbėtasi apie šuoliais lekiantį kaunietės gyvenimą, jos nemąžtantį norą griežti smuiku ir mokyti to kitus.
Energingos ir elegantiškos K.Domarkienės niekas, net ir anūkai, nevadina močiute. Ir tai suprantama – jai tiesiog nelimpa toks kreipinys, todėl visi artimieji į ją kreipiasi vardu – Kristina, kuri azartišką gyvenimo stilių ir, svarbiausia, meilę muzikai paveldėjo iš savo tėvų, o daugiausia – iš mamos.
"Aš iki šiol su malonumu groju saloninės muzikos kūrinius, nes jų melodijos lydėjo mane nuo vaikystės – visi mano namiškiai, nors ir būdami savamoksliai, grojo įvairiais instrumentais", – pasakojo K.Domarkienė.
Smuikininkė nuo vaikystės
J.Gruodžio konservatorijos styginių instrumentų orkestro vadovė K.Domarkienė išugdė ne vieną jaunųjų smuikininkų kartą ir pati čia mokėsi.
"Nuo pirmos klasės lankiau J.Gruodžio muzikos mokykloje smuiko klasę, o vėliau studijavau Konservatorijoje, Vilniuje, iš kur grįžau į Kauną ir pradėjau groti Muzikinio teatro orkestre, – savo tapsmo smuikininke kelius vardijo pašnekovė. – Didžiausią malonumą groti pajutau atėjusi į Kauno kamerinį orkestrą, kuriam įsikurti padėjo Stasys Domarkas, o nuo 1988 m. vadovavo Gediminas Dalinkevičius.
Su minėtu orkestru koncertuota įvairiose Europos šalyse, kur garsintas besivaduojančios iš Sovietų Sąjungos glėbio Lietuvos vardą. Tą garsintojo vaidmenį puikiai atlikdavo ne tik orkestras, bet ir pats jo vadovas bei dirigentas G.Dalinkevičius, prieš koncertus varydamas prakalbas apie Sąjūdžio pažadintą Lietuvą.
Koncertas – tai šventė
Dirigento G.Dalinkevičiaus postą 1997 m. perėmė žinomas smuikininkas Pavelas Bermanas, kuriam vadovaujant orkestro meninis lygis gerokai ūgtelėjo. Po aštuonerių metų, 2005 m., Kauno kamerinis orkestras peraugo į Kauno simfoninį orkestrą, kurio reorganizacijai vadovavo direktorius Algis Treikauskas. Ilgainiui pakito orkestro repertuaras, kuriame vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno iniciatyva radosi didelės apimties muzikos kūrinių.
"Niekada nesiveržiau groti solo partijų – man labiau patiko groti drauge su kolegomis, jų klausytis ir skęsti muzikos garsuose. Dabar, vadovaudama J.Gruodžio konservatorijos styginių orkestrui, sakau jo nariams: visada scenoje klausykitės šalia grojančiojo, jauskite ansamblį, gerai mokėkite savo partiją, būkite pasitempę, susikaupę ir kartu šviesūs – į visa tai atkreipia dėmesį pastabus klausytojas", – atskleidžia K.Domarkienė.
Pašnekovė neslepia: širdis džiaugiasi matant buvusias studentes, dabar grojančias VDU styginių orkestre. "Visos smuikininkės pasižymi gražia laikysena, puikiai griežia, scenoje perteikia kūrinio emocionalumą. Mano studentai žino, kad negaliu pakęsti abejingo muzikavimo, nes koncertas – tai visa muzikos garsų paletė, šventė, o ne lažas", – įsitikinusi keturiolika metų J.Gruodžio konservatorijoje dirbanti pedagogė.
Po M.Oginskio ženklu
Dabartiniai ir ankstesnės kartos studentai, kuriuos styginių orkestro vadovė vadina mylimukais, turi puikią galimybę pasitikrinti savo gebėjimus jos rengiamame ir jau tradiciniame jaunųjų stygininkų festivalyje "Violino, Viola, Violoncello". Šiame festivalyje ji sudaro sąlygas kiekvienam styginių orkestro dalyviui griežti solo partiją su orkestru – tai ne tik proga parodyti savo gebėjimus, bet ir išgirsti orkestro kolegų pastabas.
Sutuoktinis S.Domarkas jam suteiktą Plungės garbės piliečio titulą (dirigento gimtinė beveik ribojasi su Plunge) įvertino kaip įpareigojimą, tad iniciatyvus maestro, apžiūrėjęs Mykolo Oginskio dvarą, jo arklidėse įrengtą arklių maniežą, teigiamai įvertino pastarojo akustiką ir sumanė čia įrengti koncertų salę. Taip gimė idėja čia rengti tarptautinius simfoninės muzikos festivalius.
Remiami bendraminčių, nuo Plungės kilusio Bronislovo Lubio, Stasys ir Juozas Domarkai, Genovaitė Žiobakienė į M.Oginskio dvarą koncertuoti pakvietė simfoninius orkestrus iš kitų šalių ir geriausius Lietuvos atlikėjus.
"Man buvo patikėta suburti M.Oginskio festivalio jaunimo simfoninį orkestrą. Tad važinėdavau po aplinkinius miestelius, repetuodavau su vietos jaunaisiais stygininkais ir visi drauge Plungėje – apie 70–80 stygininkų – tris dienas prieš festivalio koncertą repetuodavome koncerto programą. Pirmasis tarptautinis M.Oginskio festivalis įvyko 2005 m. Tačiau per mūsų, M.Oginskio jaunimo simfoninio orkestro, pasirodymus tenka daryti pertrauką – neberandame rėmėjų", – apgailestavo jubiliatė. Juolab kad visi festivalių koncertai vykdavo nemokamai – taip buvo elgiamasi tęsiant M.Oginskio tradiciją – jis, įkūręs muzikos mokyklą, joje nemokamai mokė groti 130 vaikų, kuriuos vėliau subūrė į orkestrą.
Jubiliatė patenkinta ir savo šeimos muzikavimo tradicijomis, kurias tęsia dukros Monika ir Barbora, sūnėnas Karolis, Monikos sūnus Tadas. Pastarasis gros solo violončele K.Domarkienės jubiliejiniame koncerte.
Kas? K.Domarkienės jubiliejinis koncertas.
Kur? J.Gruodžio konservatorijoje.
Kada? Gegužės 8 d. 17 val.
Naujausi komentarai