- Dr. Ingrida Jakubavičienė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros istorikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parodoje "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos" galime išvysti eksponatų – šeimos relikvijų. Kuo tie daiktai nusipelnė "šeimos relikvijos" statuso?
Dažnas turbūt pažįsta tokių šeimų, kurios ilgus metus saugo vieną ar keletą daiktų, galinčių papasakoti visą šeimos istoriją. Šie daiktai – tarsi apčiuopiama jungtis su praeitimi ir seniai anapilin iškeliavusiais žmonėmis. Relikvijos gali būti įvairiausi daiktai: senelio kariškos uniformos kepurė ar diržas, močiutės vestuvinė suknelė, su kuria tuokėsi kelios jaunamarčių kartos, tėvo rankas primenantis visą gyvenimą naudotas kišeninis laikrodis, motinos atminimą saugančios vyno taurės, kurios kadaise puošdavo šventinį stalą, medinis kryželis ir sena maldaknygė, lydėję šeimą tremtyje į Sibirą ir kartu sugrįžę atgal į Lietuvą...
Šių daiktų materialinė vertė gali būti labai įvairi: nuo brangaus auksinio žiedo ar laikrodžio, iki nedidelės maldaknygės, drožinėto medinio kryželio ar religinio paveikslėlio. Tačiau emocinė jų vertė – neišmatuojama. Dovanotojų pasakojimai leidžia suprasti, kad šie daiktai virto relikvijomis ne dėl savo materialiosios išraiškos, o dėl didelės emocinės-dvasinės vertės, susijusios su išskirtiniais prisiminimais, gyvenimo įvykiais ir žmonėmis. Kartais tos relikvijos neapsiriboja šeimos istorija – per jas galima kalbėti apie miestą, valstybę, o kartais ir visą platų pasaulį.
Laimingų akimirkų liudininkas
Danutė Andriušytė pasakoja apie muziejui padovanotą šveicarišką "Omega" firmos kišeninį laikrodį, kuris buvo brangiausia relikvija, primenanti mylimą tėtį: "Kišeninis mano tėtės Juozo Andriušio laikrodis – kasdieninis jo gyvenimo palydovas, kiek aš atsimenu, visada jį nešiojo gal nuo 1934-ųjų iki pat mirties 1955 m. Prie laikrodžio grandinėlės prisegtas pakabukas – tai to laiko madinga vyrų puošmena. Jos viduje buvo dedamos šeimos narių ar mylimųjų nuotraukos. Atidarius pakabuką vienoje pusėje aš su tėčiu prie mūsų "Ford" automobilio, o kitoje pusėje – mano mama Danutė Andriušienė. Tėtis – agronomas, mokslus baigė Vokietijoje, gaudamas lietuvišką stipendiją, už kurią turėjo valstybei atidirbti. Vėliau mokė būsimus žemdirbius žemės ūkio mokyklose. Mama – taip pat agronomė, pasižymėjo stipria patriotizmo dvasia. Ji varpininko, teisėjo Motiejaus Čepo ir Marijos Jablonskytės-Čepienės dukra, nuo vaikystės girdėjusi tėvo pamokymą "Įpraskite turėti drąsos jaustis lietuviais. Kai save gerbsite ir kiti jus gerbs". Laimingos Andriušių šeimos gyvenimo akimirkos liko tik nuotraukose, o visa kita sugriovė sovietų okupacija."
Palikimas: agronomo J.Andriušio kišeninis laikrodis su grandinėle ir pakabuku. Metalas, emalis. Šveicarija, firma "Omega". Grandinėlė – metalas, pynimas, auksavimas. JAV, "Speidel" firma, XX a. 3–4 dešimtmečiai. D. Andriušytės dovana
Jausmai: laikrodžio pakabuke esančiose nuotraukose – J.Andriušis su dukrele Danute. Danutė Andriušienė. 1938 m. D. Andriušytės dovana
Su krikšto ženklu
Dažnoje šeimoje branginama šeimos relikvija buvo krikšto drabužėliai. Savo krikšto suknelę su kepuraite muziejui dovanojusi Dalia Vasiliauskaitė papasakojo, kad su jais pakrikštyta buvo ne tik ji, bet ir jos motina. Pirmiausia šie krikšto drabužėliai buvo skirti Reginai Danutei Ritai Kripaitytei, gimusiai 1928 m. Marijampolėje, pedagogų Petronėlės ir Povilo Kripaičių šeimoje. Krikšto suknelę ir kepuraitę mergytei dovanojo krikšto motina Veronika Karvelienė, kuri kartu su vyru ekonomistu Petru Karveliu buvo pirmoji krikštatėvių (kūmų) pora. Po 28 metų R.D.R.Kripaitytė-Vasiliauskienė šiais drabužėliais krikštynų dieną aprengė savo dukrą Dalią Vasiliauskaitę. Krikštynos vyko Kaune 1956 m. per Žolinę Kauno arkikatedroje.
Trapu: R.D.R.Kripaitytės krikšto suknelė ir kepuraitė. Batistas, siuvinėjimas. 1928 m. D. Vasiliauskaitės dovana
Jaunystės aidai
Ilgametė "Kauno dienos" žurnalistė Virginija Skučaitė muziejui dovanojo tris iš viso komplekto likusias šampano taures, kurios primindavo laimingos tėvų šeimos idilę tarpukario Lietuvoje: "Trys tarpukario laikus menančios šampanui skirtos taurės, kiek atsimenu, stovėdavo nenaudojamos mūsų indaujoje visą sovietmetį ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Mama, Marija Skučienė, retsykiais šluostydama nuo jų dulkes, sakydavo, kad ji labai brangina tas taures, nes jos primena jai jaunystę, kai gyveno su vyru, Pranu Skuču, Kaune, Nemuno gatvėje, nuomotame bute. Mama tuo metu dirbo Kauno apskrities viršininko administracijoje, o tėtis, jei neklystu, inspektavo pramoninės prekybos parduotuves, važinėjo į Europos šalis. Iš ten parveždavo į namus gražių indų. Tos taurės, jei neklystu, taip pat parvežtos iš kažkurios Europos šalies, greičiausiai – Čekoslovakijos."
Stiklas: Skučų šeimos relikvija – trys tarpukarį menančios taurės.
Dienos ritualams
Ramūnas Janulaitis prie šeimos relikvijų priskirtų trims Janulaičių kartoms tarnavusį kavinuką: "Kiek prisimenu, mano senelių – teisės istoriko, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Augustino Janulaičio ir dailininkės Alenos Jurašaitytės-Janulaitienės – šeimoje kava buvo mėgstamas gėrimas, ir šis pirminio žavesio netekęs kavinukas ilgus metus buvo nepamainomas pagalbininkas. Vėliau šis kavinukas labai ilgai naudotas pusrytinei kavai abiejų mano tėvų, taip pat kurį laiką ir mano šeimos. Jo privalumas, kad buvo galima paruošti didelį kiekį kavos, tačiau sovietmečiu tikros kavos nusipirkti būdavo sudėtinga. Pamenu, iš minėto kavinuko gerdavome, švelniai tariant, ne itin skanią, miežinę kavą."
Ritualui: kavinuke Janulaičiai virdavo rytinę kavą.
Kas? Paroda "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos".
Kur? Istorinėje Prezidentūroje.
Kada? veikia iki 2021 m. liepos 6 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...