- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
-
Irida Lazdina. „Lietaus jausmas“.
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
-
Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. „Archyvas. 1947–1957“.
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
-
Ramunė Staškevičiūtė. „Naktis. I–IV“
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
-
„Baltijos tiltai. Fabula“ – nesibaigiančio pasakojimo spalvos
Vaizduojamasis menas ir taisyklės, atrodo, yra du visiškai nesusiję dalykai. Tačiau visada yra išimčių. Juk teko girdėti, kad akvarelės menas netgi reikalauja tam tikrų taisyklių laikymosi. "Norint lieti akvareles, reikalinga kasdieninė praktika, gebėjimas ir planuoti, ir improvizuoti, susikaupimas ir greita reakcija, taip pat – įžvalgumas ir aiškus žinojimas, kokią vidinę būseną, emociją ketinama perteikti kūrinyje", – pabrėžia akvarelininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Eugenijus Nalevaika.
Fundamentas – spalva
Akvarelei taisyklės padeda, o tuo įsitikinti galima aštuntąjį kartą vykstančios tarptautinės akvarelės bienalės "Baltijos tiltai. Fabula" pagrindinėje parodoje, eksponuojamoje Kauno Paveikslų galerijoje, kurioje kūrinius pristato daugiau kaip 50 menininkų iš 14 pasaulio šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Izraelio, Jordanijos, Rumunijos, Vokietijos, Švedijos ir kt.
Užkilus laiptais į trečiąjį galerijos aukštą, akimirkai akis užlieja spalvotas eksponuojamų akvarelių bangavimas – nuo švelnių, natūralių iki ryškių, kaitrių, egzotiškų tonų – nuvilnijantis į dvi galerijos erdves.
Nors parodoje pristatomi kūriniai skiriasi ne tik koncepcijomis, technikomis, formatais, bet ir idėjų vizualizavimu, pasirenkant akvarelę papildančias ar su ja kontrastuojančias koliažo, vaizdo, objekto meno formas, fundamentas kiekviename kūrinyje išlieka spalva.
Vizijos užuomazga
Būdama skaidri, lengva, efemeriška, kokia ji švelniai atsiskleidžia Susanne Stahli (Vokietija) penkių kūrinių serijoje "Be pavadinimo. I–V", spalva, įrėminta balto lapo erdvėje judančiame stačiakampyje, tampa po parodą vaikščiojančio žiūrovo vizijos užuomazga. Ji išryškėja Bangučio Prapuolenio (Lietuva) darbuose "Rauda" ir "Ramybės slėnis" – pasklidusi po visą popieriaus lapą ir nepalikusi jokios properšos jo baltumui, spalva persikūnija į abstraktų peizažą ir tveria atpažįstamas pasaulio formas, tačiau tokias trapias ir gležnas, kad bet kuriuo metu jos gali sutirpti kaip Zigmundo Šnore (Latvija) dviejų kūrinių kompozicijoje "Šventiška", kurioje spalva yra viliojantis miražas.
Patikėjus juo, vėl iš naujo tenka ieškoti dingusios spalvos Dovydo Alčauskio (Lietuva) kompozicijoje "Jaučio kraujo raudona, Nidos mėlyna. I–IV", kurioje maži kvadratai spiečiasi, spausdami vienas kitą ir bandydami užimti balto lapo teritoriją, po kurią, nepalikdami pėdsakų, šliaužioja keisti ir įdomūs Salomėjos Jastrumskytės (Lietuva) gyviai iš ciklo "Glyptolalia in vitro".
Naujo pasaulio nuojauta
Ir čia spalva, pajutusi pirmosios gyvybės užuomazgas, pradeda kloti minkštą patalą jai tarpti Alekso Andriuškevičiaus (Lietuva) triptike "Dviejų žolių komandos. I–III", o iki šiol lydėjusi tyla iš lėto ima įsileisti aplinkos garsus Janio Spalvinšo (Latvija) kompozicijoje "Tylos garsas. I–IV", suteikiančius spalvai daugiau gyvybingumo, veržlumo.
Janis Spalvinis. „Tylos garsas. I–IV“.
Pripildyta energijos ir akimirką nežinodama, kur dėtis, spalva pakeičia savo formą ir tampa krintančiumi lietumi Irinos Lazdinos (Latvija) triptike "Lietaus jausmas", kuris pagirdo baltą lapą ir jame atsiranda naujo pasaulio tvėrimosi nuojauta, kuri įgauna paslaptingą pavidalą Viliaus Šliuželio (Lietuva) darbuose "Artefaktai. I–III", o jį nušviečia Annos Larsson-Dahlin (Švedija) kūriniuose "Nematomas pastebimas retai", "Laukiant prie upės" ir kt. bundanti šviesa, kuri išryškėja, užvaldydama visa, kas aplink, Voldemaro Barakausko (Lietuva) darbuose "Sluoksnis po sluoksnio. I–V". Staiga atsiveria labai gražus, įvairių gyvybės formų kupinas Daivos Šlajienės (Lietuva) kuriamas pasaulis "X fabula. Apžavėjimai. I, II", kuriame spalva gali įsikūnyti į bet kokį norimą pavidalą.
Prieš skelbdama savo vienvaldystę, spalva akimirkai suyra į daugybę smulkių detalių, išsiskaido į galybę dėmių Elmos Šturmaitės (Lietuva) kūrinyje "Veni. Vidi. Vici" ir vėl susitelkia, įkūnydama abstrakčių prisiminimų vaizdinius Anatoly Baratynsky (Izraelis) kūriniuose iš ciklo "Reminiscencija", primindama apie tai, kuo jau buvo ir visiškai netikėtai persimainydama į tai, kuo galbūt niekada nebus – fantasmagoriškus ir sykiu gąsdinančiai realistiškus Rimvydo Mulevičiaus (Lietuva) darbus "Raganų medžioklė", "Kūdikių lūpomis kalba tiesa", "Pažink pats save".
Rimvydas Mulevičius. „Pažink pats save“
Čia spalvos kelionė nesibaigia, priešingai, ji tik prasideda, nes spalva, keitusi savo pavidalus, sugrįžta į tikrovę. Iš pradžių – labai fragmentiškai, abstrahuotai Lenos Johansson Fahlen (Švedija) triptike "Medis pasakoja. I–III", bet po truputį vaizdai tampa aiškesni – Edo Satomi (Vokietija) kūriniuose "Namas H. I–III", Thomas Prautsch (Vokietija) kompozicijoje "Kaligrafinis miesto vaizdas. 6, 7, 8, 11, 14" ir netgi atpažįstami – Ramunės Staškevičiūtės darbuose "Naktis. I–IV".
Atskiros istorijos
Vaizdiniame spalvos naratyve, kuriuo žiūrovas gali sekti parodoje "Baltijos tiltai. Fabula", išsiskiria keletas autorių ir jų kūrinių, kurie yra atskiros istorijos. Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės (Lietuva) darbe "Archyvas. 1947–1957" prisiminimai susiduria su dabartimi ir sustabdo į priekį tekantį laiką, sugrąžindami į praeitį, apkerėdami žiūrovą nostalgija ir sužadindami ilgesį, iš kurio labai greitai pabudina Vidmanto Zarėkos (Lietuva) triptikas "eksPOZICIJA. I–III", nes jį ima persekioti apokaliptinės nuojautos, kurios tik sustiprėja pajutus Girmanto Rudoko (Lietuva) diptiko "Stebėtojai. I, II" žvilgsnius. Tačiau Eglės Colucci (Lietuva) video darbai "Koncertas vienai stygai" ir "Nuobodulys" sustabdo akimirką, nuspaudžia pauzę žiūrovo mintyse, pilnose matytų kūrinių atspindžių.
Prieš paliekant ekspozicijos erdves, žvilgsnis nukrypsta į švelniai švytintį Valerijos Medelinskienės (Lietuva) objektą "Karūnos kelias", tarsi ieškodamas naujos istorijos, kurių net kelios prasideda Gintauto Vaičio (Lietuva) kūriniuose "Autoportretas pagal A.Samuolį", "Autoportretas su turbanu" ir kt. Pasirodo, "Baltijos tiltuose. Fabula" regėti pasakojimai, net išėjus iš juos saugančios Kauno Paveikslų galerijos – nesibaigia.
Kas? VIII Tarptautinė akvarelės bienalės „Baltijos tiltai. Fabula“.
Kada? veikia iki spalio 18 d.
Kur? Kauno paveikslų galerijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...