- Dr. Ingrida Jakubavičienė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros istorikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parodoje "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos" lankytojams siūlome ne tik pažvelgti į kasdienybės istoriją liudijančius daiktus, tačiau ir įsiklausyti į jų istorijas, kuriose dažnai persipina ne tik vienos šeimos, bet ir visos šalies likimas.
Dar tarpukariu apie muziejinių eksponatų vertę kalbėdamas žymiausias ano meto Lietuvos muziejininkas Paulius Galaunė teigė, kad "kultūros materialūs paminklai tarsi gyvi giliausios praeities liudytojai ryškiausiai nušviečia mums tą praeitį ir geriausiai gali pasitarnauti tautos istorijos pažinimui". Nors per 100 metų muziejų veikla labai pakito, tačiau autentiškų daiktų gebėjimas "ryškiausiai nušviesti praeitį" liko nepaneigiamas.
Žinoma, šiandien muziejininkai turi padėti eksponatui šviesti arba pasakoti istoriją. Ši paroda išryškina, kad greta didžiojo valstybės istorijos naratyvo visuomenė junta poreikį matyti ir girdėti mažąjį istorijos pasakojimą – kasdienybės istoriją. Pastebime, kad pastaruoju metu kasdienybės istorija populiarėja, tad ir muziejinių eksponatų statusas vis dažniau suteikiamas paprastiems daiktams, anksčiau net nepatekdavusiems į muziejaus fondus.
Žvelgdami į šiuos indus kartu pamatome ir tragišką Lietuvos karininko šeimos lemtį, patirtą tremtį, išgyventą sumaištį ir skausmą, gyvenimą varganuose barakuose bei viltingą sugrįžimą atgal į Lietuvą.
Muziejine vertybe iš pažiūros paprastiems daiktams tapti padeda jų unikali istorija, kurią stengiamės sužinoti iš daiktų dovanotojų. 2013 m. atidaryta paroda "Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje" mums tapo svariu įrodymu, kad autentiški daiktai ir tikros istorijos ypač jaudina žmones ir padeda suburti tam tikras muziejaus parodos bendruomenes, kurios po apsilankymo parodoje į ją vėl ir vėl sugrįžta vedini bičiuliais ir artimaisiais, šalia parodos pasakojimo dalydamiesi savais prisiminimais.
Autentiškos istorijos žavi ir tuo, kad jos dažnai pranoksta net grožinės literatūros kūrinius. Gyvenimas pažeria tokių neįtikėtinų žmonių poelgių, kad nebereikia jokių meninių priemonių, autentiška istorija tampa paveikiu pasakojimu. Viena iš netikėčiausių apie mūsų muziejui dovanotus daiktus išgirstų istorijų tapo Alvydo Domininko Semaškos papasakota istorija, kurioje persipina didžiojo, arba valstybės, ir mažojo, arba šeimos, pasakojimų gijos:
"Išlikę indai primena Lietuvos karininko šeimos idilę, kurią sugriovė sovietų okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. Šiuos indus – kavos servizą ir art deco stiliaus grafinuką su taurelėmis – tėvai įsigijo sukūrę šeimą, gyvendami Ukmergėje. 1948 m. trėmimo "Vesna" metu į Krasnojarsko kraštą mane, devynmetį vaiką, su našle motina ištrėmė į Sibirą. Į trobą įsiveržę enkavėdistai liepė motinai susikrauti daiktus. Ji pagalvojo, kad mus kaip partizanų vado Jono Semaškos-Liepos šeimą veš sušaudyti, todėl pasiėmė vos keletą daiktų. Enkavėdistas pasakė, kad ten, kur mus veš, reikės gyventi. Matydamas, kad moteriškei sunku suprasti, kokių daiktų jai prireiks tremtyje, jis liepė porai kareivių paimti paklodę ir į ją sudėti brangesnius daiktus. Motina tik nuvykusi į tremties vietą pamatė, kokių vertingų daiktų pridėjo kareiviai. Šie indai tremtyje nebuvo labai vertingi, bet priminė nepriklausomos Lietuvos laikus. Kai 1956 m. tremtiniams buvo leista sugrįžti į Lietuvą, kartu su mumis sugrįžo ir šie daiktai."
2013 m. A.S.Semaška šiuos ilgai saugotus tėvų šeimos reliktus atnešė į Istorinę Prezidentūrą, įkvėptas jau minėtos parodos, pristatančios inteligentų šeimas.
Art deco stiliaus geltono stiklo grafinukas su taurelėmis dėl savo įmantrių formų ir stiliaus gali pasigirti dažnu buvimu įvairių muziejų vitrinose, dalyvavimu parodose. Tačiau šioje parodoje jis pirmą kartą pristatomas ne kaip tarpukariui būdingų indų komplektas, bet kaip nebylus dalyvis ir liudininkas jo savininkų gyvenimo istorijoje. Kai žvelgdami į šiuos indus kartu pamatome ir tragišką Lietuvos karininko šeimos lemtį, patirtą tremtį, išgyventą sumaištį ir skausmą, gyvenimą varganuose barakuose bei viltingą sugrįžimą atgal į Lietuvą, kai pamėginame suskaičiuoti, kiek tūkstančių kilometrų jie keliavo kartu su savo šeimininkais, tuomet galime pajusti tikros istorijos dvelksmą, kuris paliečia iš vidaus.
Kas? paroda "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos".
Kur? Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Kada? veikia iki 2021 m. liepos 6 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...