Vyresnieji nežino

"Šunų kinkinių sportas vasarą?! Čia dabar kas? Juk tie šunys tik roges žiemą tampo…" – stebėjosi viena garbaus amžiaus kaunietė, skaitydama į Lekėčius kvietusios šventės programą. Panašiai kalbėjo ir kiti renginyje kalbinti vyresnio amžiaus žmonės.

Atsitiko taip, kad pirmas sutiktas ir pakalbintas Lekėčiuose vykusiose parodomosiose šunų kinkinių varžybų dalyvis – pasaulio, Europos ir kitų aukštų titulų šunų kinkinių varžybų čempionas, šunų kinkinių sporto klubo "Fluidus" narys Ridas Karaška. Lieknas, sportiškos išvaizdos jaunas vyriškis stovėjo medžio, į kurį buvo atremtas jo dviratis, pavėsyje. Šalia Rido prieš startą nekantravo dėmėto trumpaplaukio kailio gražuolis šuo – kurcharo mišrūnas Lakis.

Bona, Luna, Eri ir Lakis

"Šis kurcharo mišrūnas skirtas būtent šunų kinkinių varžyboms, – aiškino Ridas, išgirdęs komplimentus jo atletiškos išvaizdos nenustygstančiam vietoje keturkojui varžybų partneriui Lakiui. – O šiuo sportu susidomėjome su žmona Ernesta gerokai anksčiau – prieš devynerius metus. Atsitiko taip, kad mūsų namuose žmonai pageidaujant atsirado Sibiro haskių veislės atstovė Bona. Kartą aš parodžiau Ernestai skelbimą laikraštį apie vyksiančias šunų kinkinių varžybas Kernavėje – ji susidomėjo, ir mes nuvažiavome pasmalsauti. Tai, ką pamatėme, labai abiem patiko.

Šiose varžybose susipažinome su klubo "Fluidus" prezidentu Arnoldu Akelaičiu, kuris atskleidė mums šio sporto subtilybes. Kadangi negalėjome su vienu šunimi dviese treniruotis ir dalyvauti varžybose, namuose atsirado dar viena Sibiro haskė – mūsų tituluočiausias arkliukas Luna. Su ja esu pelnęs ne vieną garsų titulą tarptautinėse šunų kinkinių varžybose. Beje, kartu su Luna, auga pastarosios atžala Eri – jai jau ketveri", – pastebėjo Ridas.

Mokyti arkliukai

Kodėl Ridas pavadino Luną arkliuku? Todėl kad šunų kinkinių varžybose šuo ne tik bėga, bet ir tempia, pavyzdžiui, žiemą roges ar slidininką, o vasarą – didelį, panašų į dviratį be pedalų paspirtuką su žmogumi ar tikrą dviratį su dviratininku, ar paskui bėgančius vaikus, ar triratį ir kt.

Bet kuriuo atveju keturkojis sportininkas turi klausyti žmogaus komandų. Beje, dviratį, paspirtuką, triratį ar net keturratį gali tempti tam tikras šunų skaičius kinkinyje, – nuo vieno iki 12–14 ar net daugiau (tai priklauso nuo tempiamos priemonės). Pasak Rido, šunų kinkinių varžybos pavasarį–rudenį vyksta miško takais, pievose ir pan. vietovėse, kur nenukenčia šunų letenų pagalvėlės. Varžybos nevyksta arba jų trasa gerokai sutrumpinama, jei lauke oro temperatūra siekia 16 laipsnių šilumos.

Darnaus dueto sąlyga

Šunys kinkinių varžyboms pradedami treniruoti 6–8 mėnesių amžiaus. Labai svarbus momentas – komandų "kairėn", "dešinėn", "stop" mokymas vedžiojant šunį. Be to, labai svarbu žmogaus fizinis pasirengimas. "Mes su žmona esame lengvaatlečiai, sportuojame. Aš papildomai užsiimu dviračių sportu. Žmogui reikia daugiau laiko skirti treniruotėms nei jo keturkojui partneriui, kuris iš prigimties yra daug greitesnis.

Kad šuns ir žmogaus duetas būtų darnus, žmogui reikia intensyviai treniruotis. Beje, varžybose leidžiama startuoti su šunimis, ne jaunesniais nei vienų metų. Šunys dėvi specialius pakinktus, prie jų segami trosai su amortizatoriais, kad varžybų metu staiga stabdant ar griūvant šuns šeimininkui nuo dviračio, paspirtuko ir pan., nebūtų traumuojamas gyvūno stuburas. Kiek metų gali šuo dalyvauti tokiose varžybose? Tai priklauso nuo paties gyvūno noro ir sveikatos", – aiškino Ridas, tačiau šešerių ar septynerių metų sulaukusio šuns jėga bei greitis pradeda mažėti.

Lakis sieks pergalių

Bet grįžkime prie Lakio. Pasirodo, šis šuo, bėgdamas ir kartu tempdamas kalnų dviračiu važiuojantį Ridą, 5 km trasoje pasiekia vidutinį 36–39 km/val. greitį. Maksimalus Lakio greičio rekordas – 57 km /val. važiuojant Ridui dviračiu miško taku. Ketverių metų Lakis su šeimininku pernai Lenkijoje vykusiame pasaulio čempionate užėmė penktą vietą. Žinoma, tai nėra riba, nes Lakį didesnių pergalių link stumia ne tik neblėstantis noras treniruotis, bet ir dvi tituluotos Sibiro haskės (Luna ir Eri), gyvenančios Rido su Ernesta namuose.

Tąkart Lekėčiuose vykusiose parodomosiose šunų kinkinių varžybose dalyvavo ir dvi Karaškų šeimos atžalos – penkerių metukų Kipras ir aštuonerių Rustis. Berniukai bėgo su mama bei dešimtmete haske Bona ir aštuonmete Luna. Ernesta taip pat važiavo paspirtuku su Luna. Po kelis kartus per savaitę kauniečių Karaškų šeima treniruojasi su šunimis Kleboniškio, Drąseikių, Lampėdžių miškuose. "Šis sportas ugdo vaikų ne tik fizinę ištvermę, bet ir meilę gyvūnams, stiprina ryšį su jais, vienas kito supratimą", – įsitikinusi Ernesta.

Amžius – ne kliūtis

Pakalbinome ir vyriausią parodomųjų varžybų dalyvį kaunietį gydytoją Cezarijų Boimą. Anot pašnekovo, atvykusio į renginį su trimis Sibiro haskiais, jis šunų kinkinių sportu susidomėjo vėlai – būdamas 60-ies, tačiau ir prabėgus dešimčiai metų tebesportuoja. "Aš vyriausias ne tik mūsų klube, bet ir beveik visose įvairaus rango varžybose, kuriose, beje, esu laimėjęs ne vieną aukštą vietą važiuodamas triračiu. Kur jį pirkau? Lenkijoje – ten šis sportas labiau populiarus nei Lietuvoje. Beje, šunų kinkinių pasaulio čempionate su dešimtmečiu haskiu Einšteinu esu užėmęs penkioliktą vietą – mūsų duetas aplenkė penkiolika dalyvių", – prisiminė Cezarijus.

Cezaris (taip gydytojas leido jį vadinti) į Lekėčius atsivežė ir dar dvi sportinės klasės haskes – Hondą ir jos atžalą Torą. Reikalui esant, jos dalyvauja kinkinių su triračiais varžybose drauge su kitomis dviem šeimininko pasiskolintomis dresuotomis haskėmis. "Kur važiuoju treniruotis su šunimis? Žinoma, į Lekėčius – čia puikios sąlygos: miškas, pievos. Atvažiuoju 3–4 kartus per savaitę", – sakė Cezaris. Anot pašnekovo, treniruotės Lekėčiuose – tai ir sportas, ir malonumas drauge. Tad neatsisakys šio sporto tol, kol sveikata leis. O atrodo, kad ta sveikata leis – gydytojas tryško gera nuotaika ir optimizmu. Paklaustas, ar tikrai nejaučia sportuodamas metų naštos, gerą nuotaiką spinduliuojantis gydytojas šelmiškai šyptelėjęs atsakė: "Vyrui yra tiek metų, kaip jis jaučiasi, o moteriai – kaip atrodo."

Papildoma informacija

*Sibiro haskiams reikia adrenalino – jie mėgsta tarpusavyje lenktyniauti. Šių šunų kinkiniuose naudojama speciali įranga: pakinktai, trosai su amortizatoriumi ir diržai (diržai naudojami bėgime su šunimis, kai kuriuos segi ir dviratininkai).

*Varžybose šunys rungtyniauja dviejose klasėse – šiaurinių šunų ir atvirojoje (bet kokios veislės šunys ar jų mišrūnai). Jos nesiskiria tik bėgiko su šunimi rungtyje.

*Į klases atsižvelgiama, kai rungtyniauja dviratininkas su šunimi, sportininkas su paspirtuku ir vienu ar dviem šunimis, sportininkas su triračiu ar keturračiu ir keturiais šunimis, sportininkas su keturračiu ir šešiais ar aštuoniais šunimis.

*Moterys ir vyrai dalyvauja varžybose atskirai bėgdami ar važiuodami dviračiu kinkinyje su šunimis. Jei susidaro klasė, tai atskirai dalyvauja ir važiuojantieji bei važiuojančiosios paspirtuku su vienu šuniu. Visose kitose rungtyse neatsižvelgiama į sportininko lytį.

*Vaikų bėgime su šunimis skiriasi tik bėgikų amžiaus kategorijos. Vaikas gali startuoti vienas su šunimi, arba jį gali lydėti suaugęs žmogus, nes, jei šuo stiprus, vaikas gali nugriūti trasoje, susižeisti. Todėl mažesnius vaikus šioje rungtyje dažnai lydi suaugusysis.

*Žiemą yra tik kelios rungtys: slidininkas su vienu ar dviem šunimis, sportininkas rogėse ir du, keturi, šeši ar aštuoni šunys.

*Šunų kinkinių sporto istorija prasidėjo 1880 m. Aliaskoje atradus aukso. Tada į šį kraštą patraukė tūkstančiai laimės ieškotojų. Šunų kinkiniai tuo metu buvo vienintelė susisiekimo priemonė tuose atšiauriuose kraštuose.

*1907 m. Nome (Aliaska) buvo įkurtas pirmasis kinkomų šunų klubas, patvirtintos taisyklės ir išrinkta trasa.

*Pirmosios oficialios šunų kinkinių sporto varžybos įvyko 1908 m.  Tais pačiais metais kailių pirklys Viljamas Husakas atvežė iš Sibiro Čiukotkos kinkomų šunų – Sibiro haskių protėvių.

*Lietuvoje pirmąjį šunų kinkinių sporto klubą "Aliaska" 2004 m. įkūrė šunų kinkinių sporto Lietuvoje pradininkai Jolanta ir Hubertas Bliujai. Tais pačiais metais Jolanta ir Hubertas ant Elektrėnų marių ledo suorganizavo pirmąsias Lietuvoje šunų kinkinių varžybas.

Parengė Ernesta Karaškienė