Pereiti į pagrindinį turinį

Du skirtingi kūrėjai rodo keramikos galimybes

2014-03-01 11:57

Šiuo metu Kaune vykstančiose parodose galima susipažinti su vyresniosios ir jaunosios kartos keramikų Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės ir Valdo Pukevičiaus kūryba. Parodos skiriasi tematika, technikomis, kūrinių paskirtimi. Tačiau abu kūrėjai pasižymi puikiai įvaldytu amatu, padedančiu perteikti kūrybos idėjas.

A. Jonuškaitės-Šaltenienės „Puota“ (fragmentas)
A. Jonuškaitės-Šaltenienės „Puota“ (fragmentas)

Šiuo metu Kaune vykstančiose parodose galima susipažinti su vyresniosios ir jaunosios kartos keramikų Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės ir Valdo Pukevičiaus kūryba. Parodos skiriasi tematika, technikomis, kūrinių paskirtimi. Tačiau abu kūrėjai pasižymi puikiai įvaldytu amatu, padedančiu perteikti kūrybos idėjas.

Prasmingas chaosas ir judėjimas

Nusileidus į Kauno rotušėje esantį Keramikos muziejų rūsį patenkama į A.Jonuškaitės-Šaltenienės kuriamą pasaulį – parodą "Kelias..." Menininkės keramikos darbai "Kelionė į niekur", "Puota" ir "Ikaras", regis, eksponuojami tobuloje vietoje – jie atrodo itin organiškai ir natūraliai renesanso laikų rūsio aplinkoje.

1998 m. nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota instaliacija "Puota" leidžia atsidurti sustabdytoje fantastinių figūrų puotos akimirkoje. Skulptūrinėje instaliacijoje įamžinta akimirka pasižymi dinamika ir intensyvumu, figūrų gausa bei chaotiškumu. Čia viskas kaip tikroje puotoje – figūros komunikuoja, kuria naujus, atskirus siužetus ir  reikšmes.

Nors pati autorė skulptūras kūrė remdamasi Egipto, Antikos ir kitų senovės civilizacijų legendomis bei mitologija, įėjus į instaliacijos eksponavimo erdvę, "Puota" primena Renesanso dailininko Hielardyno Boscho paveikslus. Sąsajas lemia siurrealistinis vaizdavimas, siužetų ir idėjų gausa, didžiulis kūrinių intensyvumas.

"Kelionėje į niekur" vėlgi vaizduojamos remiantis mitologija sukurtos figūras, tačiau šios instaliacijos kompozicijoje nebelieka chaoso – visos figūros juda viena linija ir kryptimi. Visi šie gyviai juda taurės (galbūt gralio) link. Taurė dažniausiai simbolizuoja pilnatvę, būtent tai, ko dauguma siekiame, nors dažniausiai ši siekiamybė lieka neatskleista arba pasirodo nesanti tai, ko tikimasi. Į niekur keliaujančių figūrų kompozicija statiška, jų akyse ir išraiškose jaučiamas sumišimas, chaosas.

Kiti prasmių klodai

A.Jonuškaitė-Šaltenienė pasižymi išties puikiai įvaldytu amatu, ji nebijo parodyti keramikos savybių – dažna figūra yra suklijuota iš šukių, kūrinyje "Ikaras" dominuoja sudužusios figūros šukės. Tai galima pavadinti gana nuosaikia bjaurumo estetikos išraiška.

Šukės gali būti suvokiamos kaip nepavykusio kūrybos proceso atliekos, tačiau jos yra eksponuojamos. Vis dėlto tai nėra radikali bjaurumo estetika – stebėtojas nejaučia pasišlykštėjimo matomu vaizdu, greičiau autorė taip rodo keramikos savybes, panaudoja jas kurdama naujas reikšmes ir metaforas.

Kūrinyje "Ikaras" vaizduojama sudužusi mitologinio veikėjo figūra su pomirtine kauke. Čia molis yra daugiau nei medžiaga – kūriniui pasirinkdama šukes, menininkė perteikia pomirtinio gyvenimo idėją. Negyvas, sudarkytas kūnas po mirties atgyja, yra tarsi vėl sulipdomas iš šukių.

Kelios grožio prasmės

Visai kitokius keramikos darbus galima pamatyti galerijoje "Aukso pjūvis" – čia savo parodą "Kolektyvinis sodas" pristato jaunosios kartos menininkas V.Pukevičius.

Kamerinėje, bet itin šviesioje erdvėje eksponuojami taikomosios dailės kūriniai – lėkštės ir vazos. Pirmas įspūdis primena didžiulę sovietinių indų dekoracijų koncentraciją. Juk daugumos prisiminimuose (gal ir indaujose) išlikę balti sovietiniai indai, puošti gėlių, uogų ar vaisių motyvais. Na, o šioje parodoje lėkštės ir vazos pasižymi itin dideliu tokių piešinių intensyvumu. Žinoma, jais neapsiribojama – įspūdį sustiprina tai, kad, geriau apžiūrėjus darbus, galima atrasti nemažai XVIII a. būdingų piešinių.

Atskiro paminėjimo verta menininko naudojama technika – rankomis žiestos, glazūruotos lėkštės ir vazos, dekoruotos naudojant dekolius, – technika, kai šilkografijos ar kitu būdu gauti piešiniai perkeliami ant paviršiaus. Būtent ši technika leidžia menininkui kurti itin spalvingus, gausiai piešiniais dekoruotus kūrinius.

Angelai, žemuogės, drugeliai, kriaušės, vynuogių kekės ir dar daugybė kitų motyvų puošią tą pačią lėkštę. Tokia eklektika ir elementų gausa leidžia taikomojo meno kūriniui savyje talpinti pasakojimus, vienas su kitu susipinantys motyvai kuria vis naujas reikšmes. Tai ne tik interjero akcentas, bet ir meninę vertę turintis kūrinys.

"Kelias" ir "Kolektyvinis sodas" – skirtingos parodos, tačiau keramikai ir menui neabejingiems tikrai paliks įspūdį. Čia galima pamatyti brandžias, jau įvertintas idėjas ir jauno, tačiau ambicingo menininko kūrybą.


Kas? A.Jonuškaitės-Šaltenienės paroda „Kelias...“
Kur? Keramikos muziejuje.
Kada? veikia iki kovo 2 d.

Kas? V.Pukevičiaus keramikos paroda "Kolektyvinis sodas".
Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis".
Kada? veikia iki kovo 4 d

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų