Gegužės 11-ąją Kauno gatvės virs viena didele meno erdve: pirmą kartą mieste vyks gatvės meno festivalis "Nykoka". Vienas idėjos autorių menininkas Tadas Šimkus sako, kad idėja kurti festivalį kilo matant įvairius renginius ir projektus užsienyje, tiek tolimame, tiek artimame.

Nors pačiam ir neteko dalyvauti nė viename festivalyje, tačiau šiais laikais gatvės meno idėjos keliauja internetu ir yra puikiai visiems prieinamos. "Norisi supažindinti Kauno bendruomenę su gatvės meno idėja, po truputį įauginti ją į viešasias erdves ir mūsų sąmones. Tai idėja miestui, kurią verta švęsti ir puoselėti", – įsitikinęs idėjos autorius.

– Kodėl gatvės meno festivalis?

– Nes tai yra šiuolaikinio, laisvo, mąstančio ir kūrybiško miesto sudedamoji dalis; nes tai gali suteikti miestui charakterio bei savitumo, skatinti diskusiją apie mus supančią aplinką, didinti kiekvieno mūsų aktyvumą ją kuriant. Gatvės menas – tai labai plati sąvoka, tačiau ji puikiai atspindi laisvės ir kūrybiškumo idėjas. Manau, kad to dar trūksta mūsų mentalitetui.

– Ar senelis ant "Fluxus ministerijos" pastato turėjo įtakos festivaliui atsirasti?

– Taip, išties tai buvo lūžis, padrąsinimas žengti į miestą ir tęsti tai, kas atsitiko su seneliu. Manau, kad šis lūžis įvyko ne vien mūsų galvose, bet ir žmonių suvokime vertinant "gatvės meno" sąvoką. Kartu su kolega Žygimantu Amelynu įgyvendinome savo svajonę miestui padovanoti didelio formato piešinį ir kartu parodyti vaizduotės bei kūrybos galią. Nors miesto mastu tai tėra tik kruopelytė jo struktūroje, tačiau patys nustebome, kaip stipriai kūrinys paveikė aplinką. Teigiama emocija ir suvokimas, kad mes patys galime keisti savo miestą, kad nesame tik varžteliai pilkame mechanizme, paskatino eksperimentuoti ir gilintis į gatvės meno galimybes.

– Kokia pavadinimo "Nykoka" reikšmė?

– Nykoka – iš žodžių "nyku", "pilka", 'tuščia". Šį jausmą dažnai patiriu vaikščiodamas po Kauno gatves ir viešąsias erdves. Nors man patinka Kaunas ir esu pripratęs prie savo miesto, nes čia jauku, patogu gyventi, tačiau kartu ir liūdna bei atšiauru. Pavadinimas kilo iš noro pabrėžti problemą, bet kartu to ir nesureikšminti, padaryti tai su pozityvo užtaisu. "Nykoka" – tai miesto dabartinė padėtis ir atspirties taškas, tai pretekstas tekstui, priežastis veiksmui. "Nykoka" – tai taip (ne)maloniai artima Kaunui.

– Kokią įtaką miestui turėtų daryti ar jau daro "Nykoka"?

– Kol kas, manau, jos beveik nėra. Ilgainiui, bėgant metams ir festivaliui tapus kasmečiam, tikiuosi, tai turėtų nors šiokios tokios įtakos suvokiant ir vertinant kūrybiškumą, viešųjų erdvių svarbą ir jų įtaką mūsų kasdienybėje. Tai noras skatinti gatvės meno idėją, skatinti žmonių iniciatyvas ir mažinti abejingumą savai aplinkai.

– Ne vieną kartą paminėjai kūrybiško miesto sąvoką. Kodėl miestas turi vertinti kūrybines iniciatyvas?

– Visi esame kūrybingi ir visi išties vertiname kūrybingumą – daugiau ar mažiau, sąmoningai ar pasąmoningai. Jeigu žmogus nebūtų kūrybingas, jis iki šiol vaikščiotų keturiomis kojomis. Kūrybingumas, tai viena iš Dievo dovanų, kuri padeda mums tobulėti. Nereikėtų to vengti.

– Gal galėtum išskirti festivalio programos perliukus?

– Nors festivalis pirmaisiais metais akcentuoja didelio formato piešinius ant Kauno naujamiesčio ir senamiesčio pastatų sienų, tačiau kitos programos dalys – pažintinė ir pasirodymų yra ne mažiau svarbios. Iš esmės programą buvo stengiamasi sudaryti taip, kad ji pritrauktų kuo daugiau žmonių į miesto viešąsias erdves. Festivalis "Nykoka" analizuoja mus supančios aplinkos problematiką, tad programa skatins miesto gyventojus kitu kampu pažvelgti į kasdienes erdves. Norime priminti, kad tai, kas yra išorėje, yra ir mūsų viduje, kad viešoji erdvė yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir ji turėtų atspindėti dabarties aktualijas.

– Įsivaizduokite, kad galėtumėte užpiešti ant bet kokio pastato Kaune, kurį pastatą pasirinktumėte?

– Kauno savivaldybės pastatą. Manau, tai yra ypatinga vieta, kur lankosi ir dirba žmonės, turintys didžiausią galią miestui, kur gimsta svarbiausi sprendimai, galintys daryti įtaką Kauno gyvenimui, pokyčiams. Ten turėtų virte virti kūrybiškumas, sklisti iniciatyva.

– Ar gali žodžiais nupiešti Kauno šiandieną?

– Tai gan abejingas miestas kalbant apie viešąsias erdves. Miestas, įstrigęs laike, panašiai kaip ir radijo stotys, kurios jau dešimt metų transliuoja vis tas pačias melodijas. Kaunui trūksta dabarties jausmo ir gyvybės pulso, išminties, vizijos, o gal elementaraus, nuoširdaus rūpesčio savimi. Nors turime Laisvės al., tačiau iki tikros laisvės dar tolokai. Iš kitos pusės, Kaunas juda priekin, vystosi ir geri pokyčiai tikrai jaučiasi – puikus pavyzdys Senamiesčio bendruomenė, aš tikiu, kad viskas keičiasi tik į gera.