Dėmesys žmogaus balsui

Nuo pasaulinių premjerų iki gerai žinomų pastarojo šimtmečio kūrinių – lapkričio 18–22 d. Kaune laukia patirtys, atliepiančios šiuolaikinės kultūros ritmą.

Beveik tris dešimtmečius vykstantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ jau seniai tapo neatsiejama Kauno scenos dalimi. Populiarinti šiuolaikinę muziką, pristatyti iškiliausius Lietuvos ir užsienio atlikėjus bei kūrėjus ir taip supažindinti klausytojus su kylančiais vardais siekianti programa šiais metais ypatingą dėmesį skirs vokalinei muzikai.

„Šiemet daug dėmesio skyrėme premjeroms, nacionalinių autorių kūriniams, tačiau, kaip visuomet, kvietėme ir užsienio atlikėjų. Gan seniai festivalyje buvo tiek daug vokalinės muzikos – pajutome, kad klausytojai pasiilgo to prieskonio, galimybės pasiklausyti ne tik instrumentų, bet ir žmogaus balso“, – pasakoja festivalio vadovė Andrijana Filinaitė.

Koncertai vyks trijose vietose: Kauno valstybinėje filharmonijoje, Kauno menininkų namuose ir Ąžuolyno bibliotekoje. Tikimasi, kad skirtingose vietose vykstantys ir skirtingus muzikos stilius jungiantys pasirodymai pritrauks labai įvairią auditoriją – nuo elektronikos mėgėjų iki klasikinei muzikai ištikimų klausytojų ar šokio entuziastų.

Išplėstos ribos

Lapkričio 18 d. festivalį atidarys trijų muzikos ansamblių tyrimas „Echo“. Projektas sieks atspindėti šiuolaikinius socialinius, politinius ir technologinius procesus, susijusius su greitąja informacija, „fake news“ (dezinformacija) ir kitais reiškiniais. Scenoje tą vakarą susitiks trys ansambliai – „Melos“ (Lietuva), „New Babylon“ (Vokietija) ir „Vertixe Sonora“ (Ispanija), o koncerto metu skambės net trys pasaulinės premjeros.

Lapkričio 19 d., kai minime Tolerancijos dieną, Kauno menininkų namuose klausytojai išgirs grupę „Luvhurts“. Pianino, perkusijos, būgnų, saksofono ir vokalo skambesius papildys performatyvūs elementai, o sunkius ir energingus ritmus – lyriniai grupės intarpai.

Tikimasi, kad skirtingose vietose vykstantys ir skirtingus muzikos stilius jungiantys pasirodymai pritrauks labai įvairią auditoriją – nuo elektronikos mėgėjų iki klasikinei muzikai ištikimų klausytojų ar šokio entuziastų.

„Mus jungia ne tik panašumai, bet ir skirtumai, o kai prisideda muzika, viskas virsta renginiu, kuris spinduliuoja laisvę, meilę ir toleranciją. Smagu, kad tai dar viena galimybė jauniems kūrėjams prisidėti prie festivalio, pasirodyti platesnei auditorijai“, – pastebi A. Filinaitė.

Lapkričio 20 d. skirta fortepijono mėgėjams. Pianistės Martos Finkelštein programoje „Tarp tūkstančio mėnulių“ – daugiau nei šimtmetį apimanti lietuviškos fortepijoninės muzikos panorama – nuo 1905 iki 2024 m. Vakaro metu skambės ryškiausių kompozitorių kūriniai, įskaitant ir lietuvių autorius: nuo M. K. Čiurlionio iki Zitos Bružaitės.

Gilios patirtys

Svarbia festivalio dalimi jau ne pirmus metus tampa šokis. Lapkričio 21 d. grupė menininkų susiburs ypatingam projektui, kurio centre – Aušvice žuvusi žydų kilmės lenkų šokėja Franceska Mann. Kompozitoriui Anatolijui Šenderovui dedikuotą programą kurs perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, šokėja ir choreografė Stefanija Nosovaitė ir kompozitorius Antanas Jasenka. Pasirodyme atsivers tragiškos asmenybės istorija, pasakojanti apie grožį, laisvę ir išgyvenimus siaubinguose gyvenimo verpetuose.

„Šio projekto tema išlieka aktuali ir šiandien, kai jau kelis metus greta mūsų vyksta karas, brutaliausiais būdais daužomi Ukrainos žmonių likimai. Manau, kad Ąžuolyno bibliotekoje, jaukioje kamerinėje erdvėje, tai bus labai jautri ir gili patirtis“, – teigia A. Filinaitė.

Festivalį uždarys „Stella Hermetica“ ciklo trečioji dalis – kūrinys „Scherzo“. Lapkričio 22 d. į sceną žengs sopranas Gunta Gelgotė ir Klaipėdos kamerinis orkestras. Žiūrovai išvys kūrinio kompozitorius Martyną Bialobžeskį ir Joną Jurkūną, kurie koncertą papildys elektroninės muzikos skambesiais. Vizualinis pasirodymo pasakojimas ir projekcijos – vaizdo dailininko Tito Jurjonio rankose.

„Pasakoti apie muziką sudėtinga, nes tai asmeninis patyrimas, kurį reikia išgirsti, pajausti ir tuomet įvertinti patiems. Šiandien žiūrovams norime sukurti šventę, galimybę atsipalaiduoti – norime, kad festivalis taptų vieta, kurioje bent trumpam būtų galima pabėgti nuo ne itin malonios šių dienų pasaulio realybės“, – pasakoja festivalio vadovė.