Pirmosiomis rugsėjo dienomis Kaune šurmuliuos XII tarptautinis festivalis "Kaunas photo", turintis savas tradicijas, kurių svarbiausia – koncentruotai atspindėti pasaulyje vykstančius fotografijų meno virsmus.

Festivalio organizatorius ir įkūrėjas fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas kasmet ieško naujos temos, naujų autorių ir miesto erdvių, netradicinių fotografijos eksponavimo ir populiarinimo būdų. Per šiuos metus fotolakštų radosi kavinėse, parduotuvių vitrinose, autobusų stotyje, buvo įkurta Kauno Žaliakalnio funikulieriaus galerija, joje vyko ir tebevyksta parodos. Jau kelerius metus festivalio parodos persikelia ir į lauko erdves: pernai jos vyko Kauno pilies prieigose, Čečėnijos a. Šiemet lauko parodų erdvės dar prasiplės, be minėtų vietų, parodos vyks Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje, Vienybės a., fotografijos bus demonstruojamos ant buvusio "Merkurijaus" pastato tvoros.

Festivalio geografija plečiasi ne tik Kaune – jau kelerius metus jis pristato lietuvių fotografijos meną užsienyje. Tad šiandien "Kaunas photo" tarsi skilęs į dvi dalis: lietuvių fotografų parodų užsienyje pristatymo ir pagrindinės festivalio dalies Lietuvoje. Šiemet pavasarį Naujojoje Zelandijoje vyko trijų lietuvių fotografų – Mindaugo Kavaliausko, Donato Stankevičiaus, Edžio Jurčio – paroda.

Šių metų festivalio tema – "Siekimas". Ji, anot M.Kavaliausko, "sujungia įvairius žmogaus troškimus ir aistras, atspindi laimės ar tiesiog išgyvenimo siekį, atskleidžia pomėgius ar bėgimą nuo nuobodžios tikrovės, vienišiaus gyvenimo būdą ar nuolatinį minių vaikymąsi."

Besiruošdamas intensyviai būsimųjų fotografijos renginių savaitei – pokalbis su festivalio organizatoriumi M.Kavaliausku.

– Šių metų festivalio tema "Siekimas". Ką ji reiškia?

– Festivalio temos, kaip žinia, keičiasi kasmet. Jomis festivalis atspindi šiuolaikinės fotografijos tendencijas tam tikrų gyvenimo pjūvių kampu. Šiemet – "Siekimas". Nors galėtume pasakyti ir "Sekimas". Ši tema apima labai plačius horizontus, tačiau jos esmė – intencija parodyti kasdienę kovą už išlikimą, tobulybės siekimą ir t.t. Pastarųjų metų atveju fotografijos festivaliai nagrinėja tokias temas kaip "Laikas", "Įrodymas", "Duomenų tėkmė". Mano kuratorinė mintis buvo pasisukti į paprastus dalykus – žmones ir jų pastangas, siekimus, tikslus, svajonių vaikymąsi.

Potemių prasme, atskiros festivalio kolektyvinės parodos pagal jų erdves yra apie jaunimo arba pažeidžiamų žmonių siekimus, arba siekimą susigrąžinti tai, kas prarasta ar beveik, apie prekybą svajonėmis, kelionę į geografinį tikslą ir t.t.

Šių metų išskirtinumas – gausios parodos atvirose miesto erdvėse. Kai kurios iš jų – labai gausiai lankomos: "Merkurijaus" statybvietės tvora, aikštė prie Kauno pilies, Čečėnijos a., Vienybės a. prie BLC. Viena jų – ilgai puoselėta mano svajonė – aikštė Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje. Kauniečių susitikimai su fotografija viešosiose erdvėse, tikiuosi, taps bent nedidelėmis staigmenomis. Žinoma, ir tradicinės parodos turės savo akcentų, tiek ekspozicijų formos, tiek ir turinio prasme, bet šias staigmenas palikime atidarymo savaitei.

– Šių metų "Kaunas photo" prasidėjo kaip niekad anksti. Festivalio išskirtinis bruožas yra tas, kad lietuvių fotomenininkų kūryba daugiau pristatoma ne Lietuvoje, o užsienyje. Pavasarį trijų lietuvių fotomenininkų paroda pirmą kartą buvo pristatyta Naujoje Zelandijoje. Kaip lietuvių fotomenininkų paroda buvo vertinama tolimoje šalyje?

– Nuo 2004 m. su nedidelėmis išimtimis festivalis kaip renginys buvo ir išlieka rugsėjo pradžios akcentu su trimis–keturiomis dienomis intensyvių renginių. Taip ir šiemet – fotografiją švęsime rugsėjo 2–6 d. Nedidelės festivalio ekipos darbas trunka ištisus metus. Dideli tarptautiniai bendradarbiavimo mastai padeda pasiekti gan neįtikėtinų projektų, kuriuos formaliai galima laikyti festivalio dalimi, nors jie nevyksta Kaune ar net Lietuvoje. Šių metų pavyzdžiai – čia paminėta lietuvių fotografijos paroda Oklando fotografijos festivalyje Naujojoje Zelandijoje. Projekto ištakose buvo pasiūlymas man rengti mano serijos "travel'AIR" projekciją. Mandagiai paaiškinau, kad labiau būčiau patenkintas, jei tai būtų tradicinė, materiali paroda, kurioje galėtų vykti ir projekcija. Tuomet organizatoriai gavo galeriją (erdvės – visų festivalių nuolatinis galvos skausmas). Galerija, struktūruota į tris dalis man pasufleravo idėją – gal darykime trijų lietuvių fotografijos parodą? Idėja tapo tikrove. Ko gero, tai buvo tolimiausiai nuo Lietuvos surengta mūsų fotografijos paroda. Parodą ir Lietuvoje išleistas fotografijos knygas, kurioms skirtas buvo atskiras renginys, vietiniai ir svečiai iš Australijos, Azijos sutiko labai šiltai. Sakyčiau, daugiausia entuziazmo rodė būtent australai. Tos šalies fotografijos tinklaraščiuose ir socialinėje žiniasklaidoje nuvilnijo įspūdžiai apie mūsų fotografinę kultūrą.

Lietuvių fotografijos parodas, paskaitas apie ją, projekcijas festivalis rengia užsienyje nuo 2005 m. Nuo tada įvairūs mūsų fotografijos pristatymai yra vykę daugybę kartų Prancūzijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Italijoje, Kinijoje ir kitur. Lietuvoje yra organizacijų, kurių misija – lietuvių fotografijos sklaida, todėl stengiuosi, kad festivalis be reikalo šių funkcijų nedubliuotų.

– Pastaruoju metu užsienyje – Vokietijos knygų festivaliuose, Arlio festivalyje – pristatyti lietuviški fotografijos albumai lydimi išskirtinės sėkmės.

– Pastarųjų metų lietuviškų fotoalbumų sėkmė pasaulyje ilgai lauktas, tačiau natūralus Kauno fotografijos galerijos vadovo Gintaro Česonio ir jo ekipos ilgo bei nuoseklaus darbo rezultatas. Originalus turinys, puiki sinergija tarp leidėjo ir menotyrininkų, dizainerių, redaktorių. Pastarųjų penkerių metų Kauno fotografijos galerijos leidybos produktai matomi labai daug kur: Amsterdame, Paryžiuje, Arlyje, Vienoje, Kaselyje. Tai labai džiugina. Per knygas lietuviškas knygas išmokstami lietuvių fotografų vardai.

Žinoma, čia paminėtini ir Andrew Mikšys, kurio knyga "Disko" sėkmingai puikuojasi įvairiose mugėse, festivaliuose ir knygynų kasdienybėje, taip pat Gytis Skudžinskas, kurio fotografo ir dizainerio pastangos, nusileidusios į knygos meną, sublizgėjo šiemet Arlyje.

Nors festivalis "Kaunas photo" nėra knygų leidėjas pagal pirmąjį pašaukimą, pirmosios tarptautinės publikacijos – Khaledo Hasano "Leave Me Alone" arba fotoalbumas "Generation '74" randami knygynuose Londone, Glazge, Dubline, Varšuvoje, Maskvoje, ir t.t.