Kas nori prisiminti, kad malonių lietus lydi kiekvieną mūsų, kviečiamas į žolynų grafikos meistrės Laimos Dzigaitės parodą galerijoje "Aukso pjūvis".

Su nuostaba į gamtą

"Krintantys žiedlapiai, pienių pūkų dulksna – tarsi malonių lietus liejasi į širdį, – tyliai, savyje susikaupusi sako L.Dzigaitė. – Žvelgiu į nuostabią mūsų gamtą ir niekada nenustoju stebėtis. Žmogus ypatingai apdovanotas, vienintelis, kuris gali taip žavėtis kūrinija."

Tiesa, neretai jis primiršta aplink tvyrantį grožį, panyra į neviltį, nesipildančių lūkesčių miglą, pyktį. Kai, regis, tereikia tik atmerkti akis, įsiklausyti ir priimti gamtos gausiai dalijamas dovanas: nors mažytę akimirką pabūti su sprogstančiu pumpuru, išsiskleidusiu žiedu, pasklidusiu nuostabiu kvapu – ne su savo norais ar reikalaujamu gyvenimo scenarijumi.

Pabūti su mažyčiu sudžiūvusiu žolynu kviečia menininkė L.Dzigaitė, iš tų žolynų tverianti savitą pasaulį, kuriame nurimstama, stoiškai paklūstama gyvybės ir mirties ciklui, prisiliečiama prie harmonijos. Juk jei net iš sudžiūvusių, papelijusių, nurudusių žolynų įmanoma sukurti ramybe alsuojančius kūrinius, tai koks neaprėpiamas pažadas slypi jų gyvybėje, nuolatiniame augime, žydėjime?

Nenuostabu, kad pamačius L.Dzigaitės iš paprastučių žolynų sukurtus paveikslus išgyveni ramybę, harmoniją, nes susilieji su tais trapiais, natūraliai susilanksčiusiais žolynėliais, kurį laiką pabūni truputį mažesnis už žolę ir tas pa(si)buvimas dovanoja laimės pojūtį.

Iš žolynų "kuždesių"

"Tada, kai spalvų paletė gamtoje išblanksta, ateina kūrybos metas, žolynai "kuždėdami" dėliojasi į paveikslus, užlieja malonių lietus, padedantis kitaip matyti, pajusti gyvybę sudžiūvusiuose augaluose", – sako L.Dzigaitė. Per gana ilgą kūrybinių ieškojimų laiką, autorė išbandė įvairias dailės technikas, nuo grafikos, akvarelės, batikos iki drožybos, o jau bent 20 metų kuria, dailininko Vaidoto Žuko žodžiais tariant, "žolynų grafiką".

"Malonių lietus", "Jokūbo angelas", "Šviesos brydė", "Vargstančiųjų pagalba", "Palydintys" – tai pasauliai, kuriuos atradus norisi ten pasibūti, nors jie nėra nei euforiškai džiugūs ar blizgūs, nei lengvi. Atvirkščiai – apgaubti susimąstymo, švelnaus liūdesio, bundančios atminties, tačiau tuose pasauliuose, regis, gali pavaikštinėti siela, atgyja sparnai ir skrydis, kurių nereikia pavydėti paukščiui, nes imi suprasti, kad skristi galime kiekvienas mūsų. Tas skrydis – atpažintas malonių lietus. Dovanojamas kiekvieną dieną, kiekvieną gyvenimo sekundę.

"Malonių lietus" – taip žolynais tapanti menininkė pavadino ir savo naujausią parodą galerijoje "Aukso pjūvis", kurioje eksponuojamas ir to paties pavadinimo paveikslas, stebinantis sakraliu švaros, ypatingu baltumo švytėjimu: gal dėl vėjyje besiplaikstančių moters skalbinių, tapusių švelnia ir taip pat stipria malonių lietaus metafora.

Antroje parodos dalyje – šventųjų paveikslai, kurie vėliau keliaus į Šiluvą. "Mes taip dažnai ieškome vilties, sėkmės pažado horoskopuose, prisiperkame įvairių talismanų, o juk dažnai tereikia paprašyti pagalbos artimo širdžiai šventojo arba to, kurio vardu esame pavadinti, ar gavę vardą po krikšto", – pastebi L.Dzigaitė.

Gėlės – iš mamos skarelės

Parodoje galima pamatyti / atpažinti / atrasti žolynais "ištapytus" šventuosius – Pranciškų, Antaną, Jokūbą, Juozapą, Mykolą, Oną. Beje, visi šventųjų paveikslai yra be veido bruožų, bet neatsitiktinai. "Įsižiūrėkite, gal juose pamatysite savo senelės, mamos, gal mylimo ar kadaise sutikto žmogaus veidą, gal atpažinsite, kad tai jus globojančio šventojo veidas", – sako Ukmergėje gyvenanti ir kurianti L.Dzigaitė, neretai savo iš žolynų sukurtuose kūriniuose it jautri juvelyrė inkrustuojanti ir svarbią, itin brangią detalę – išsiuvinėtą gėlelę, ornamentą iš jau sudilusios mamos skarelės.

"Ruduo, pavasaris, vasara – metas rinkti žolynus ir gėrėtis mus supančiu pasauliu. (Žiema – paveikslų gimimo, žolynų kuždesių girdėjimo malonė). Didesnę dalį laiko skiriu savo sodui puoselėti, stengiuosi sukaupti širdyje visa, ką regiu ir jaučiu, – sako L.Dzigaitė. – Paroda – tai pasidalijimas išgyventa malone. Kviečiu atverti širdis, žvelgti ne tik akimis. Linkiu, kad kiekviename žingsnyje justumėte malonių lietų."

Kas? L.Dzigaitės kūrinių paroda "Malonių lietus".
Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis".
Kada? veikia iki birželio 30 d.