A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje – grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda

Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje veikia grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda mįslingu ir, regis, simboliniu pavadinimu „Giria“. Pavadinimas susideda iš parodos dalyvių pirmųjų vardų raidžių ir slepia penkių žymių lietuvių menininkų – Gusto Jagmino, Inos Budrytės, Romano Averincevo, Irenos Mikos ir Algirdo Judicko – vardus.

Skirtingi ir panašūs

Šios spalvingos parodos kuratorė – ekspresyvi ir veikli tapytoja I. Mika, o grupės GIRIA iniciatorė – originali menininkė tapytoja I. Budrytė.

Savita ekspresyvi ir dinamiška, kameriška parodos ekspozicija išsiskiria ryškiaspalviais paveikslais, laisvai plaukiojančiomis spalvų dėmėmis, primityvia stilistika. Šios spalvingos grupės narius jungia ekspresyvumas, pirmiausia koloristinis, primityvi stilistika, ypatingas dėmesys gamtos detalėms.

Mes grupėje esame kaip tie medžiai, randantys savo vietą girioje, bet nepamirštantys bendruomeniškumo.

Grupės iniciatorė I. Budrytė sako sulaukusi I. Mikos kvietimo dalyvauti dailininkų sąjungos parodoje „Prieškvadrienalė“ 2022-ųjų rudenį Panevėžyje. „Mūsų – I. Mikos, mano ir G. Jagmino darbai buvo sukabinti greta, išryškėjo mūsų tapybos giminingumas. Mes saviti, bet kartu vienas kitą papildome ir paryškiname. Čia man ir kilo mintis, kad būtų įdomu surengti bendrą parodą“, – pasakojo dailininkė.

Būrelį papildė R. Averincevas, kurio darbais I. Budrytė sakė seniai besigėrianti, o G. Jagminas pakvietė A. Judicką, įnešusį savo spalvų, formų ir užbaigusį trumpinį GIRIA.

„Tapyba man – kaip medžiui ošimas vėjuotą dieną, mano vėjai kyla iš vaizduotės. Gustas, Irena, Romas ir Algirdas gal kiek kitokie medžiai, priežastys skatinančios mus tapyti gali būti skirtingos, bet mums tinka vienoje girioje augti. Reikšminga, kad pirmą mūsų parodą Irenos dėka pavyko surengti Kauno kultūros židinyje – Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje“, – sakė I. Budrytė.

Vaizdų viliojimas

I. Budrytė darbus šiai parodai parinko iš naujausių ir kelių anksčiau tapytų. Tarp jų – itin ekspresyvus ir šmaikštus ir žaismingas paveikslas „Dviese“ (2022 m.), kur mėlyname fone vaizduojamas vilką primenantis krokodilas, tupintis / sėdintis prie violetinio lagamino, o ant šakos – mažytis krokodiliukas raudonu apdaru nelyg vilkas / vilkiukas iš „Raudonkepuraitės“.

Rinkdama kolekciją parodai I. Budrytė sako pasikliovusi daugiau intuicija, nujaučiamais ryšiais tarp paveikslų, o ne loginiu pasakojimu.

„Einu tapyti ne tada, kai noriu realizuoti kokią susiformavusią idėją ar numatytą vaizdą, greičiau priešingai – einu ieškoti, tapymas man yra vaizdo viliojimas, ieškojimas. Kai galvoje vėjai nurimsta ir triukšmai nutyla, tuomet atsiranda jaukumo ir erdvumo, susiformuoja tuštuma, į kurią iš vaizduotės tankumyno pradeda slinkti miglos ir rodytis pavidalai, kuriuos bandau perkelti ir konkretizuoti ant drobės ar kartono. Vaizduotės turinys susikaupia iš viso gyvenimo patirties, iš sapnų, iš atgarsių, per kartų kartas ateinančių iš senovės girių. Visa tai vaizduotės tankmėje virsta individualiu turtu, kur galima aptikti netikėtų ir įdomių radinių“, – apie savo kūrybos procesą pasakojo I. Budrytė.

Dailininkės aliejinės tapybos pavyzdžiuose vyrauja geltonos, raudonos spalvos figūros, žmogystos. Menininkė linksta geometrizuoti savo figūrines kompozicijas – taip jos įgyja abstraktumo.

Būrimasis draugėn

Apie bendraminčių būrį paklaustas tapytojas G. Jagminas atskleidė spalvingą kolektyvo būrimo istoriją ir paantrino kolegei: girioje esą svarbus ir kiekvienas medis, ir visuma. „Taip ir mes esame GIRIOJE. Ištakos slypi tapytojų grupėje veikusioje 2021–2022 m. Tada vadinomės GISA – G. Jagminas, I. Budrytė, Sigita Maslauskaitė ir Aistė Bugailiškytė, surengėme keletą parodų. Ilgainiui grupė iširo“, – dėstė menininkas.

Su I. Budryte jis vis prasitardavęs apie naujas parodas ir apie R. Averincevą, su kuriuo tekę daug laiko praleisti kartu dalyvaujant 2010–2021 m. tapybos stovyklose Balninkuose.

„Labai vertinu Romano tapybą, tas jo kraštutinis – suprimityvintas – ekspresionizmas labai gyvas. Netrukus Inos iniciatyva tai ir įvyko, – Romanas sutiko, tiesa, dar prisijungė mums stilistiškai labai artima I. Mika. Taigi mūsų sudėtis buvo stilistiškai gana vientisa ir gerai sulimpanti ekspozicijose, ir tai džiugino. Du kauniečiai ir du vilniečiai“, – pasakojo tapytojas.

Pasikvietus savamokslį skulptorių ir tapytoją iš Daugų A. Judicką, radosi ir GIRIA. „Nors iš pradžių svarstėme, kad galėtume pasivadinti ir GIRA, kaip kūrybos raugas. Dar GISOS laikais juokaudavome, kad mus jungia kažkokia „ne visai teisinga tapyba“, kažkokie art brut reiškiniai, o GIRIOJE tas tapybos šiurkštus išraiškingumas tik dar labiau išsigrynino", – apie grupelę vienijančias jungtis sakė menininkas.

Gyvenimo ir kūrybos buveinės

G. Jagminas parodoje pristato keturis tapybos darbus – ekspresyvous žaliatonius peizažus, kuriais, paties žodžiais, lenkęs į P. Galaunės laikus, XX a. 4-ąjį dešimtmetį veikusios dailininkų grupės „Ars“ tradiciją, liaudies meno refleksijas. Todėl parodoje atsirado iš natūros tapytas liaudies menininko A. Judicko namas Dauguose, šviesaus atminimo profesoriaus Leopoldo Surgailio senelio namas Sudeikiuose.

G. Jagminas parodoje pristato keturis tapybos darbus, kuriuose – ekspresyvūs žaliatoniai vaizdai – peizažai.

„L. Surgailis buvo mano mokytojas studijuojant Vilniaus dailės akademijoje. Jis labai savitai, su didele laukiniška energija interpretavo liaudies meną ilgai trukusiame kūrybiniame tapytojo kelyje, taip pat savitai perdavė tą patirtį savo studentams“, – pasirinkimą aiškino menininkas.

Dar dviem peizažais jis sako mąstęs apie žmogaus ir gamtos tvarinių santykius ir įtampas: „Tapau buveines, kuriose galima būti, ir dirbdamas tarsi stoviu ar kybau tose tapomose buveinėse.“

Savitumas ir bendrystė

A. Judickas parodoje pristato tapybą, tikrovės pradu išsiskiriančius peizažus ir savo skulptūros pavyzdį – ekspresyvią gaidžio skulptūrėlę. „Dalyvavimas grupėje GIRIA – didelis malonumas ir atsakomybė. Mūsų grupė man tiesiogiai asocijuojasi su žodžiu „giria“, su mįslingumu ir gamta, jos didybe ir spalvomis, įvairove ir ramybe. Mes grupėje esame kaip tie medžiai, randantys savo vietą girioje, bet nepamirštantys bendruomeniškumo“, – pasakojo A. Judickas.

R. Averincevas, anot meno kritiko Astijaus Krauleidžio-Vermonto, dalyvaudamas grupinėje parodoje išsikėlė sau svarbų ir aktualų kūrybos uždavinį. Tapytojas sakė nenorėjęs nuvilti rimtos komandos.

Tapytoja I. Mika parodoje pristato itin ekspresyvius tapybos darbus, kuriuose dominuoja rausvas koloritas. Kai kurie paveikslai – apvalios formos, nelyg savotiškos inkrustacijos; pasirodo lyg ir karūnuotų valdovų / valdovių siluetai, kurių viena – Adelė Galaunienė.

Pati tapytoja grupę GIRIA mato kaip stiprią kūrybinę bendriją: neįsipareigoję taisyklėms ar manifestams dailininkai atranda bendruomenišką santykį, analizuoja, ką reiškia kurti ir būti drauge su kitais, ir išlieka ištikimi savo pasaulėjautoms. Ji tikisi, kad GIRIA liks besikeičianti – tęstinė – bendrija, vienijanti stiprius menininkus ir pabrėžianti jų pasaulėjautas ir pasaulėžiūras.


Kas? Paroda "Giria".

Kur? P. ir A. Galaunių namuose-muziejuje.

Kada? veikia iki kovo 25 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bretonas

Bretonas portretas
Puikus tekstas, įdomūs menininkai.

Dalia

Dalia  portretas
Pritariu KRISTINAI. Iš kur tiek pykčio žmonėse, beje?

Kristina

Kristina  portretas
Iš kur tiek pagiežos parodos menininkams? Mano nuomone, paroda „Giria“ puikiai eksponuota istorinėje A. ir P. Galaunių namų erdvėje, visi tapytojai - originalios individualybės, ne vidutinybės. Skirtingų formatų darbai skoningai įsikomponuoja dviejų autentiškų memorialinių kambarių sienose. Sveikinu ir palaikau A. ir P. Galaunių namų kompetetingą vadovę Miglę Banytę ir kitas mielas darbuotojas, svetingai atveriančias duris įvairių sričių menininkams!!!
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių