Inspiruoja apmąstymus

Parodos pavadinimas praneša, kad vaizdo kūrimo priemonės nebus perimtos tik iš fotografijos arsenalo. "Besiskleidžianti fotografija" analizuoja, kaip gali būti atrenkamos fotografijos priemonės ir kuo tos priemonės gali būti keičiamos, išlaikant fotografijos medijai priskiriamą apibūdinimą.

Ekspozicijos architektūra suteikia žiūrovui galimybę sekti parodos autorių kūrinių kryptimis, kurių išeities taškas – fotografijos medija. Žiūrovai kviečiami analizuoti, ar ši medija užleidžia vietą kitoms raiškos priemonėms, vizualizuojančioms menininkų kūrinių koncepcijas, ar yra dominantė, patvirtinanti fotografijos meno daugiasluoksniškumą.

Tapybos dvelksmas

Daugiasluoksniškumas išryškėja absorbuojant kitas raiškos priemones, įtvirtinant dominavimą, be aktyvios (tiesioginės) vizualinės išraiškos. Atskirti, kuriuose menininkų darbuose fotografija buvo išeities taškas, kuriuose – papildoma priemonė, nėra lengva.

Evangelos Koukouwitakis šešių darbų serijoje be pavadinimo, fotografijos medija jungiama su tapyba: fotojuostelėje užfiksuoti kadrai jungiami su tapybiniais paviršiais, kuriant asociatyvius, žmogaus portretą deformuojančius atvaizdus. E.Koukouwitakis kūrinių serija – tai dviejų medijų, praplečiančių skaitomo fotografijos atvaizdo naratyvą, sintezė.

Čia ir dabar

Parodoje eksponuojami Klauso Kusterio fotografijos objektai "Kredo I" ir "Kredo II": dvi didelės plastikinės talpyklos skysčiams laikyti, menininko transformuojamos į šviesos ir šešėlio talpyklas, primena "camera obscura" įrenginius (pro nedidelę skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos suprojektuoja apverstą vaizdą).

K.Kusteris žaidžia geometrinėmis formomis ir ankšta plastikinės talpyklos erdve, sukurdamas objektus, projektuojančius atvaizdus čia ir dabar, kurie yra stabilūs ir monotoniški, tačiau priklausomi nuo šviesos šaltinio, kuris gali juos pakeisti ar sunaikinti visiškai. Pagrindinės fotografijos raiškos priemonės – šviesa ir šešėlis – menininko darbuose tampa atvaizdo medžiaga, skirta ne išryškinti ar paslėpti kažką kitą, o įamžinti save.

Kitokia realybė

Frauke Dannert dvigubos ekspozicijos fotografijų cikle be pavadinimo nedidelio formato atvaizduose atskleidžiamas fragmentiškas autorės žvilgsnis į supančią aplinką, dėliojamas keliais sluoksniais, išgaunant niveliuotą vaizdą, atitolusį nuo realybės.

Lyg nesutampančios dėlionės detalės, kelios perspektyvos, nesusiję tarpusavyje atvaizdai ar vienas kitą perdengiančios architektūrinės detalės suardo įprastą vaizdo suvokimą, perkurdamos jį naujai kokybei, naujai galimybei atrasti tai, kas atpažįstama.

"Oster + Koezle" darbų serija "Be pavadinimo" taip pat kvestionuoja vaizdo perskaitomumo galimybėmis. Interjerų fragmentai menininkų fotografijose kelia asociacijas su minimalizmo atstovų (Richardo Serra, Danielio Buren ir kt.) kūriniais – estetiškomis geometrinių formų konstrukcijomis. Dueto darbuose uždara erdvė tampa neatpažįstamu elementu, išplečiančiu esamos konkrečios erdvės savybes ir suvokimą.

Galimybė tapti bendraautoriumi

Ulricho Haarlammerto darbas "Judy 2000" – atvirukų stendas, vienas tokių, kokius įprasta matyti prekybos centruose ar knygynuose. Autorius suskaido regimą merginos atvaizdą į pavienes detales – atvirukus, kuriuos "Griežtai draudžiama išsinešti" (byloja užrašas greta kūrinio).

Jei išsinešti draudžiama, galbūt galima pažaisti? Dėliojant atvirukus, juos sukeičiant vietomis ir sukuriant naują vaizdą. Kūrinio interaktyvumas suteikia žiūrovui galimybę keisti atvaizdą ir jį eksponuoti – būti bendraautoriumi, ne tik stebėtoju.

Paroda "Besiskleidžianti fotografija" sukuria aktyvų lauką kiekvienam apsilankiusiam žiūrovui užduoti klausimus, ieškoti atsakymų ir pažinti fotografijos mediją.

Kas? paroda "Besiskleidžianti fotografija".

Kur? galerijoje "Meno parkas".

Kada? Iki liepos 5 d.