Astoro Piazzollos, Ihorio Shamo, Nino Rotos, Mikolajaus Majkusiako muziką drauge su VDU kameriniu orkestru atliks Lietuvoje ir užsienyje žinomi ir įvertinti smuikininkė Dalia Simaška (D. S.) ir akordeonistas Laimonas Salijus (L. S.).

Artėjant koncertui – pokalbis su muzikantais apie džiaugsmą sutikti kūrybos partnerių, unikalų instrumentų duetą ir muzikos galią neramiais laikais.

– Laimonai, ne kartą esate grojęs su VDU kameriniu orkestru. Kas jus įkvepia bendradarbiauti?

L.S.: Visada žaviuosi VDU kamerinio orkestro energija, profesionalumu ir muzikiniu lankstumu. Ne veltui tai iki šiol yra vienintelis kamerinis orkestras Kaune – jo vadovai ir muzikantai nuolat kupini unikalių idėjų ir drąsių sprendimų, o tai būdinga ne kiekvienam kolektyvui. Juolab –  klasikinės muzikos komandoms. Tačiau VDU kamerinis orkestras kaip reta puikiai išlaiko pagarbą ir dėmesį klasikinei muzikai, drauge nepaliaujamai investuoja į eksperimentus, skirtingų žanrų dermes, įvairių sričių menininkų bendradarbiavimą. Man pačiam nuolat smalsu, prie kokio projekto orkestras pakvies mane prisijungti.

Kiekvieną kartą koncertuodamas su šiuo kolektyvu jaučiu didžiulį malonumą. Prie to neabejotinai prisideda ir nuostabus orkestro dirigentas Vytautas Lukočius, iniciatyvoms atvira vadovė, orkestre taip pat grojanti Rita Bieliauskaitė.

– Dalia, o ką jūs norėtumėte pasakyti apie Laimoną kaip scenos partnerį? Lietuvoje daug puikių muzikantų, tad smalsu, kas patraukia asmenybes pradėti komandinę karjerą.

D. S.: Neseniai feisbuko paskyra man priminė pirmą kartu su Laimonu darytą nuotrauką. Nusifotografavome po mano koncerto su NIKO ir aš visiškai nepamenu šio momento! Nuostabu ir netikėta, kad, po tokio susitikimo praėjus devyneriems metams, kartu grojame scenoje.

Per visą tą laiką ne kartą girdėjau Laimoną grojantį koncertuose ir visuomet žavėjausi jo išraiška, originaliu ir kūrybišku muzikiniu mąstymu, gebėjimu sutelkti publiką ir, žinoma, meistrišku instrumento valdymu!

Ilgametė patirtis grojant soliniuose ir ansamblių koncertuose padėjo suprasti, kokia didelė sėkmė yra sutikti gerą muzikos partnerį – žmogų, su kuriuo gali jaustis laisvai, suprasti vienas kitą be žodžių ir nevaržomai kurti muzikos magiją. Mums pasisekė! Atradome ypatingą bendrystę scenoje, dėl jos kiekvienas mūsų koncertas tampa įdomiu bei džiaugsmingu muzikiniu nuotykiu.

– Abu esate aukšto lygio atlikėjai, tarptautinių konkursų laureatai. Grojote su įvairiausiais, skirtingų sudėčių kolektyvais. Kuo jums patiems patraukli būtent smuiko ir akordeono dermė?

L. S.: Toks tandemas yra retas ir originalus, jame gausu dar neišbandytų galimybių. Įprasčiau šį duetą girdėti atliekant tango muziką, tačiau jam dedikuota ir daug gerai žinomų modernių, taip pat dar neišpopuliarėjusių kūrinių, kuriuos nekantraujame pristatyti Lietuvos publikai.

D. S.: Be to, šiuo metu ruošiame kelias, būtent mums skirtas lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių aranžuotes. Klausytojai džiaugsis išgirdę naują seniai žinomų kūrinių skambesį.

– Kaip jaučiatės lietuviškoje muzikos rinkoje? Laikote save integralia jos dalimi ar veikiau matote savo meninius pasirinkimus kaip unikalius ir reikalingus klausytojų pasiruošimo?

D. S.: Lietuva yra be galo atvira kultūrai ir menui. Būdama muzikantė, didžiuojuosi, kad mūsų valstybė turi tokį gausų būrį kolektyvų, ansamblių, festivalių, renginių… Be to, Lietuvos klausytojai yra atviri ir smalsūs naujovėms, tad tai puiki vieta kurti ir muzikuoti.

L. S.: Muzika yra universali kalba. Ne kartą esu įsitikinęs, kad geras kūrinys gali panašiai paveikti ir gerai pasirengusią publiką, ir profesionaliai muzika nesidominčius žmones. Svarbiausia, kad būtų klausomasi atvirai.

– Kelerius pastaruosius metus Europa patiria išbandymų, kokių seniai nebesitikėjo patirti. Kylant pavojų sveikatai ar saugumui, menininkai aktyviau nei anksčiau svarsto, kam tokiais laikais reikalinga kūryba. Galbūt esate radę savo atsakymus?

D. S.: Tokiais laikais muzika ir menas yra svarbesni ir reikšmingesni nei bet kada anksčiau. Menas skatina žmogų gręžtis į savo vidų, padeda rasti ramybę, pilnatvę, įsikrauti emociškai. Kada tai daryti prasmingiau nei dabar?

– Ar muzika padeda nusiraminti, galbūt užsimiršti?

L. S.: Be jokios abejonės, taip. Muzika turi ypatingą galią – ji gali nuraminti, įkvėpti, padėti atsiriboti nuo kasdienybės rūpesčių. Nesvarbu, ar tai klasikinė muzika, ar tiesiog mėgstama daina, – ji visada sugeba perkelti į kitą būseną, leidžia bent trumpam pamiršti pasaulio triukšmą ir susitelkti į tai, kas asmeniškai svarbu.

D. S.: Kaip ir bet kuris menas, muzika panardina į savo gelmes. Nuo mažens atsimenu save vaikštančią Lietuvos kaimo pievomis ir niūniuojančią anksčiau girdėtas melodijas. Tuo metu laikas sustodavo taip pat kaip ir dabar, jau profesionaliai grojant koncertų salėse.

– Ar matote savo kaip ne vien Lietuvoje grojančių muzikantų galią  palaikant taiką ir šviesą?

L. S.: Žinoma. Kaskart koncertuodamas matau, kaip žmonės išeina iš koncertų salės šviesesni, pailsėję ir įsikrovę teigiamų emocijų. Tai vienas didžiausių atlikėjo darbo įvertinimų ir bene maloniausia patirtis baigus groti koncertą.

– Kokių patirčių pakviesite žiūrovus balandžio 3-iąją koncerte „Pavasariniai klasikos dialogai“?

L. S.: Publiką kviesime atsipalaiduoti, pamiršti kasdienius rūpesčius ir pasiklausyti įkvepiančios muzikos.

D. S.: Kauno filharmonijoje pažadame kontrastingą, gyvybingą, aistringą, bet visų svarbiausia – taikų vakarą!

Kas? Koncertas „Pavasariniai klasikos dialogai“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Balandžio 3 d. 18 val.