Auditorija, pažymėta dailininko Jono Vaičio (1903-1963) vardu – taip menininko atminimą nusprendė įamžinti Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas.

Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 16 val. fakultetas atvers duris visiems, besidomintiems šio lietuvių tapytojo ir pedagogo kūrybiniu palikimu bei Lietuvos dailės istorija.

Auditorijos atidarymo ceremonijoje ketina dalyvauti J. Vaičio sūnus architektas Leonardas Vaitys. Fakulteto galerijoje lankytojams bus pristatoma J. Vaičio kūrinių ekspozicija, sudaryta iš asmeninės šeimos kolekcijos. Popietėje, skirtoje dailininko atminimui įamžinti, mintimis apie J. Vaičio kūrybinį palikimą pasidalinti sutiko menotyrininkė Violeta Krištopaitytė. Bus pirmą kartą pristatytas autorės sudarytas meno albumas „Jonas Vaitys“.

Prieštarą vertinant nepelnytai užmiršto J. Vaičio kūrybos palikimą aštrina skirtingi menininko asmenybės, veiklos ir kūrybos apibūdinimai. Anot vienų, J. Vaitys gali būti tituluojamas talentingu dailininku, gebėjusiu laisvai improvizuoti, puikiu pedagogu ir aukštos moralės žmogumi. Kiti dailininko kūryboje įžvelgė pokaryje patirtos ideologinės prievartos atspindžius ir tapytoją krikštijo „nepastoviuoju Vaičiu“, skeptiškai vertindami stilistinius autoriaus ieškojimus.

„Kodėl nusprendėme įamžinti šio dailininko atminimą? Pirmiausia, tapytojas buvo vienas pirmųjų piešimo kursų, įkurtų 1922 metais, dalyvių. Vėliau – Kauno meno mokyklos auklėtinis. 1944 m. pradėjo dėstyti Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, o 1947 m. tapo instituto direktoriumi. Dailininko gyvenimo faktai tiesiogiai siejasi su fakulteto ištakomis, taigi pirmiausiai norėtume išsaugoti jo, kaip mokinio ir mokytojo, atminimą,“ – sakė Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė, pabrėždama, kad toks apibūdinimas atskleistų tik dalį J. Vaičio asmenybės.